Į DELFI kreipęsis jos vyras neslėpė pasipiktinimo ir tvirtino, kad „Sodra“ rado variantą, kaip visi jai skolingi piliečiai gali staiga padengti įsiskolinimus – paimti kreditą iš banko sąskaitos be savininko žinios.

Tuo metu „Sodra“ baidosi kaltinimų ir teigia, kad sistema veikia automatiškai, o jį administruoja Registrų centras, o pats Registrų centras pirštu bedžia į banką „Swedbank“, kurio paslaugomis naudojasi nukentėjusi moteris.

Pajamas gauna tik pasibaigus rugiapjūtei

Į redakciją kreipęsis vyras prašė neviešinti jo vardo ir pavardės: „Nežinau, kaip kitiems atrodo, bet mes dar iš tų senųjų žmonių kategorijos, kuriems gėda būti skolingiems, ir tai neturi reikšmės kam – ar žmogui, ar valstybei.

Man gėda, kad buvo skola, bet ir pikta, kad bankas taip negarbingai bando naudotis savo monopoline padėtimi, užsideda reketo laikus primenančias palūkanas ir dar prisidengia valstybe“, – aiškino jis.

Skaitytojo žmona yra ūkininkė, todėl pajamos gaunamos tik pasibaigus rugiapjūtei ir pardavus produkciją. Dėl šios priežasties kartais vėluojama užsimokėti „Sodrai“.

„Kadangi ūkininkavimas ne vienintelė žmonos veikla, ji dar dirba ir vienoje įmonėje vadybininke, tai bet kuriuo atveju „Sodros“ įmokos už žmogų mokamos nuolat.

Šiuo metu kaip ūkininkė ji yra, o jau tiksliau buvo, „Sodrai“ skolinga 357 eurų. Kadangi „Sodra“, mokesčiai ir visos kitos išlaidos susijusios su ūkininkavimu mokamos iš specialios ūkininkės sąskaitos, o ji jau kelintą mėnesį tuščia, tai „Sodra“ visoms turimoms sąskaitoms uždėjo tai sumai areštą.
Kaip ir viskas teisinga ir normalu. Skolingas – mokėk! Kai tik į kurią sąskaitą įkris pinigai, „Sodra“ iš karto nuskaičiuos, na ir mes iš to nedarome tragedijos, nes tokia jau susidaro situacija, ji kartojasi jau daugelį metų. Derliaus nuėmimo metu sėdime be cento, skolinamės, kad užbaigtume darbus.
DELFI skaitytojas

Kaip ir viskas teisinga ir normalu. Skolingas – mokėk! Kai tik į kurią sąskaitą įkris pinigai, „Sodra“ iš karto nuskaičiuos, na ir mes iš to nedarome tragedijos, nes tokia jau susidaro situacija, ji kartojasi jau daugelį metų.

Derliaus nuėmimo metu sėdime be cento, skolinamės, kad užbaigtume darbus. Na, o skola „Sodrai“ niekur nedings, priskaičiuos palūkanų, tai susimokėsime, tik šiek tiek vėliau, kai pradėsime gauti pirmas pajamas“, – rašė jis.

Be moters žinios areštuota suma su milžiniškomis palūkanomis

Tačiau šiais metais viskas atsitiko kitaip. Vyras kartu su žmona nė pagalvoti negalėjo, kad „Sodra“ skolą gali išieškoti iš kredito limito sąskaitos.

„Nutiko labai keista situacija. Žmona turi ir kreditinę kortelę, kurioje yra banko suteiktas kredito limitas. Palūkanos naudojantis tokia sąskaita yra žvėriškos, kaip greitųjų kreditų – 19 proc. Todėl natūralu, kad tokiu kreditu galima pasinaudoti tik išimtinais atvejais ir greit padengiant
panaudotą sumą, kol neskaičiuojamos palūkanos.

Kreditinė kortelė mums reikalinga lėktuvų bilietų užsakymams ar viešbučių rezervavimui, tik todėl šeimoje ir turime vieną tokią kortelę, kad visi šeimos nariai, jei reikia kažką užsakyti, turėtų tokią galimybę“, – aiškino vyras.

Kadangi šeimai reikėjo rezervuoti viešbutį, jie pasinaudojo žmonos kreditine kortele. Netrukus iš savo asmeninės sąskaitos vyras padarė pervedimą į žmonos kredito limito sąskaitą susidariusiai skolai padengti.

„Padengiau iki nulio, tačiau kreditinė sąskaita parodė, kad atsiskaitomoje žmonos sąskaitoje yra minusinė suma lygi „Sodros" skolos sumai“, – pasakojo jis.

Vyras pripažįsta nė negalvojęs, kad pinigai bus nurašyti iš kreditinės kortelės, kurioje nebuvo pinigų.

„Atsidarome sąskaitą ir matome, kad „Sodra“ ir bankas be mano žmonos sutikimo paėmė kreditą mano žmonos vardu su 19 proc. palūkanomis. T. y. panaudotas kreditas – 357 eurų sumai ir padengtas „Sodros“ įsiskolinimas.
Aš nieko prieš „Sodrą“ neturiu ir žinau, kad reikia mokėti. Bet tai KREDITINĖ sąskaita, kurioje buvo mūsų pinigų – 0, tik kredito limitas. Man iškyla klausimas, ar čia normalu, ar teisėta? Tai gal tada „Sodrai“ nėra problemų kreiptis į vieną iš greitųjų kreditų įstaigų ir visų prasiskolinusių emigrantų vardu paimti jų vardu kreditus bei padengti įsiskolinimus „Sodrai“?!
DELFI skaitytojas

Aš nieko prieš „Sodrą“ neturiu ir žinau, kad reikia mokėti. Bet tai kreditinė sąskaita, kurioje buvo mūsų pinigų – 0, tik kredito limitas.

Man iškyla klausimas, ar čia normalu, ar teisėta? Tai gal tada „Sodrai“ nėra problemų kreiptis į vieną iš greitųjų kreditų įstaigų ir visų prasiskolinusių emigrantų vardu paimti jų vardu kreditus bei padengti įsiskolinimus „Sodrai“?! Duomenis Sodra turi visų!“, – neslėpė pasipiktinimo.

Pasijautė apvogti

Vyras atvirauja, kad toks įvykis sukrėtė jų šeimą ir privertė jaustis itin nemaloniai: „Jausmas toks, lyg kažkas būtų pavogęs mūsų asmens duomenis ir pasiėmęs kreditą greitųjų paskolų įmonėje. Paprastai tokiais atvejais tai yra kriminalas, ir jei pagautų tokį vagį, greičiausia jį sodintų į kalėjimą.

Na taip, suma nedidelė, ir aš bei mano šeima nesubankrutuosime, jei padengsime susidariusią skolą dabar jau bankui ir jų palūkanoms, bet ar taip teisėta. Tačiau sudėtingu laikotarpiu sukamės ir planuojame taip, kaip geriausia mums.“
Jausmas toks, lyg kažkas būtų pavogęs mūsų asmens duomenis ir pasiėmęs kreditą greitųjų paskolų įmonėje. Paprastai tokiais atvejais tai yra kriminalas, ir jei pagautų tokį vagį, greičiausia jį sodintų į kalėjimą.
DELFI skaitytojas

Visgi vyras kaltina ne tik „Sodrą“, bet ir patį banką: „Manau bankas tai daro specialiai, kadangi jei aš padengiu skolą, tai už tai jam jokio pelno, bet jei nurašys iš kredito pirma „Sodrai“, tai už tą sumą jau bankui kapsės palūkanos.

Aš tik dar kartą per savo ilgą gyvenimą įsitikinau, koks blogis ir pavojus yra bankas. Atsiprašau, čia paprasčiausia nuoskauda prasiveržė, mat esame iš tų niekada nieko neprašančių – jokių pašalpų ar išmaldų... Visą gyvenimą dirbame, stengiamės, kuriame, auginame vaikus“, – rašė vyras, laidęs kritikos strėles į banko pusę.

Jis taip pat pateikia susirašinėjimą su banko „Swedbank“ atstovais. Pristatęs problemą konsultantė Daiva patikrino įvykį ir informavo, kad bankas automatiškai vykdo tai, kokie nurodymai gaunami per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS).

„Bankas neturi teisės priimti jokių sprendimų dėl gautų per PLAIS nurodymų duomenų teisingumo, o tik automatiškai vykdo nurodymus“, – informavo ji.
Swedbank

Netekęs vilties dėl absurdiškos situacijos jis kreipėsi į DELFI, teigdamas, kad jų šeimos istorija verta dėmesio ir taip gali nutikti kiekvienam.

Išieškoti įsiskolinimus – „Sodros“ prievolė

DELFI kreipusis į „Sodrą“, įstaigos specialistai apgailestavo dėl įvykio, tačiau tvirtino, kad viskas yra vykdoma automatiškai, o kreiptis reikia ne į juos.

„Apgailestaujame, kad „Sodros“ veiksmai sukėlė nepatogumų, tačiau mūsų prievolė yra administruoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir išieškoti susidariusius įsiskolinimus.

Įstatymas yra numatęs ne vieną išieškojimo priemonę, tačiau kol kas vykdomas tik įsiskolinimo sumos nurašymas iš banko sąskaitos, naudojantis PLAIS sistema.

Šią sistemą sukūrė ir administruoja Registrų centras – jie, tikėtina, galėtų plačiau pakomentuoti, į kokias sąskaitas ir pagal kokias taisykles yra pateikiami mokėjimo nurodymai“, – komentavo „Sodra“.

Tuo tarpu Registrų centro Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Brazaitis nukreipė į banką: „Deja, pasiaiškinus situaciją tenka pripažinti, kad savo ruožtu negalime išsamiai pakomentuoti atvejų, jei lėšos nuskaitomos iš klientų kredito limito. Skirtingi bankai naudoja skirtingas praktikas, ir sąskaitos, iš kurių nuskaitomos lėšos, priklauso nuo pačių bankų sprendimų bei jų sistemai teikiamos informacijos.

Registrų centro administruojama PLAIS yra tik technologinis įrankis šių sprendimų vykdymui, todėl jei į Jus besikreipusi skaitytoja išties patyrė papildomų išlaidų, tai lėmusius sprendimus pakomentuoti galėtų tik pats klientės sąskaitas administruojantis bankas“, – teigė jis.

Vis dėlto jis apgailestavo, kad klientė nebuvo tinkamai informuota ir paaiškino kaip veikia PLAIS sistema: „PLAIS yra perduodami į kredito įstaigas, kuriose yra skolininko sąskaitos, o kredito įstaigos iš skolininko sąskaitų nurašo išieškomas sumas.

Apie išieškomas sumas informaciją ar įspėjimus klientams teikia institucija, kuri inicijuoja išieškojimo procesą, todėl iš savo pusės apgailestaujame, kad šiuo atveju klientė nebuvo informuota apie skolos nurašymą", – sakė V. Brazaitis.

Skola virto banko paskolintomis lėšomis

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius vėlgi aiškino, kad sistema veikia automatiškai, o bankas neturi teisės priimti jokių sprendimų dėl gautų per PLAIS nurodymų duomenų teisingumo.

Jis svarsto, kad suma buvo areštuota būtent iš kredito limito sąskaitos, todėl kad moters vyras pervedė į ją pinigų, norėdamas padengti sumą, kurią šeima išleido rezervuodami viešbutį.

„Jei į kliento sąskaitą buvo pervesta pinigų, sistema tai automatiškai suprato kaip sąskaitos papildymą, papildymo paskirtis nėra svarbi. Tokiu atveju, prioritetas teikiamas įsiskolinimo „Sodrai“ dengimui, o ne kredito padengimui“, – aiškino jis.
Šiuo atveju klientui geriausia kuo greičiau padengti minusą, bet čia jau reikėtų žiūrėti į konkrečią jo sudarytą sutartį su banku. Kai kurioms kredito kortelėms palūkanų mokėjimas įsijungia ir po 60 dienų, kai kuriose yra nustatytas kitas laikotarpis, reikia žiūrėti į sutarties sąlygas.
Saulius Abraškevičius

Jis pripažįsta, kad jei kredito limito sąskaitoje susidariusi minusinė suma lygi „Sodros“ skolai greitu metu nebus padengta – skaičiuosis palūkanos.

„Jeigu klientas yra išnaudojęs kredito limito sąskaitoje kažkiek pinigų, pagal sutartį yra nustatytas tam tikras laikas, kada jis turi padengti tą likutį. Jeigu jis nepadengs, įsijungs palūkanų skaičiavimo mechanizmas. Šiuo atveju klientui geriausia kuo greičiau padengti minusą, bet čia jau reikėtų žiūrėti į konkrečią jo sudarytą sutartį su banku. Kai kurioms kredito kortelėms palūkanų mokėjimas įsijungia ir po 60 dienų, kai kuriose yra nustatytas kitas laikotarpis, reikia žiūrėti į sutarties sąlygas“, – tikino.

Jis nesiėmė svarstyti, ar tai, kad skola „Sodrai“ automatiškai virto banko klientui paskolintomis lėšomis – kreditu, yra teisinga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (477)