Naujieji įkainiai naudingi daug atliekų prikaupiančioms šeimoms, tačiau šiukšles rūšiuojantiems ir kompostuojantiems vienišiams jie gerokai kirs per kišenę.
Iki šiol mokėdavę tik už tiek šiukšlių, kiek išveža, jau nuo spalio 1-osios ir kaimo žmonės bus priversti atseikėti atliekų tvarkytojams ne pagal realų išvežamą kiekį, o rajono Savivaldybės tarybos patvirtintas normas ir gyvenamojo būsto plotą.
Pagal naują tvarką už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bus taikoma dvinarė vietinė rinkliava: mokestį už šiukšlių išvežimą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys. Pastoviosios dydis priklausys nuo turimo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto ir jam visiškai neturės įtakos išvežamas mišrių komunalinių atliekų kiekis.
Pastovioji dalis skaičiuojama po 0,32 Eur už gyvenamo būsto kvadratinį metrą, bet ne daugiau nei už 100 kv. m.
Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto ar namo savininkui atliekų rinkliavos mokesčio pastovioji dalis sieks 16 Eur per metus, 80 kv. m – 25,6 Eur, 100 kv. m – 32 Eur. Tokia pati – 32 Eur per metus – mokesčio pastovioji dalis teks ir gyvenantiesiems didesniuose nei 100 kv.m. būstuose.
Savivaldybės Architektūros skyriaus specialistės Sigitos Biveinienės teigimu, pastovioji mokesčio dalis už visą namų valdą bus skaičiuojama tik pagal gyvenamojo būsto plotą.
„Žmogus gyvena sodyboje – turi 150 kv. m namą, ūkinį pastatą ir dar keletą pagalbinės paskirties pastatų. Jam pastovioji mokesčio dalis bus apskaičiuota 100 kv. m padauginus iš nustatyto įkainio – 0,32 Eur – tvartas, daržinė, garažas ar sandėliukas neapmokestinami“, – „Sekundei“ aiškino specialistė.
Žemės ūkio bendrovėms, asmenims, turintiems sandėliavimo patalpas, bus taikomi kiti įkainiai.
Solidariai mokės už piktnaudžiautojus
Savivaldybė motyvuoja, esą apmokestinus atliekų surinkimo mokesčiu nekilnojamąjį turtą būtų sumažinta galimybė gyventojams sutaupyti gudraujant.
Pasak S. Biveinienės, tikimasi, kad atsiradus pareigai nuolatos mokėti už atliekų išvežimą, rajone sumažėtų suverstų nelegalių sąvartynų.
„Šiuo metu Panevėžio rajone už atliekų surinkimą mokama pagal faktą: išstūmė žmogus į gatvę konteinerį – sumokėjo, neišstūmė – nemokėjo. Jei šita metodika yra tokia logiška ir teisinga, tai kodėl taip apsišiukšlinę gyvenam? Kodėl kai kurie Panevėžio rajono gyventojai, išsilavinę, išprusę, protingi, dažnai sumoka tik už du tris konteinerius per metus? Kur dingsta kitos jų šiukšlės? O štai kaimo kapinaitėse palaidotieji labai prabangiai „gyvena“ – ten prie konteinerių randama ir lovų, ir senų šaldytuvų, nekalbant apie kitas mišrias atliekas“, – teigė S. Biveinienė.
Mokestis pasivys ir išvykusiuosius
Kita – kintamoji, atliekų mokesčio dalis, pasak S. Biveinienės, individualių namų gyventojams nustatyta pagal konteinerių skaičių, tūrį, ištuštinimo dažnį. Specialistės teigimu, daugiausia Panevėžio rajono gyventojų naudojasi 240 litrų konteineriais.
Jo ištuštinimas kainuos 1,20 Eur. Perpus mažesnio 120 l konteinerio išvežimas – 0,60 Eur. Tačiau, anot S. Biveinienės, atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad iš vienos namų valdos per metus negali būti išvežta mažiau nei 8 konteineriai per metus.
Pavyzdžiui, 100 kv. m individualiame name gyvenanti šeima, per metus išvežanti 8 konteinerius po 240 l, atliekų tvarkytojams sumokės metinį 41,6 Eur mokestį.
Tačiau butų gyventojams kintamoji dalis apskaičiuota ne pagal jų išmetamų atliekų kiekį, o nustatyta konkreti įmoka vienam asmeniui – 8,6 Eur per metus. Pavyzdžiui, jei 50 kv. m bute gyvena vienas žmogus, jis per metus už atliekų išvežimą per metus sumokės 24,6 Eur (16 Eur – pastovioji dalis, 8,6 Eur kintamoji).
Jei tokio paties dydžio bute gyvena du žmonės, jiems už šiukšles teks kloti iš viso 33,2 Eur per metus. Nuo kintamosios dalies mokėjimo būsto savininkas gali būti atleidžiamas, jei nurodo ten nuolatos negyvenantis ilgiau nei 3 mėnesius.
Tačiau pastoviosios dalies mokesčio valdų savininkai negalės išvengti – netgi ten ir negyvenantiesiems teks susimokėti privalomus 32 centus už būsto kvadratinį metrą.
Vietiniai nekonkuravo
Iš rajono gyventojų atliekas surinks Panevėžyje veikianti privati bendrovė „Švaros komanda“, laimėjusi Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro skelbtąjį konkursą.
Miesto Savivaldybei pavaldi ir iki šiol dalį rajono gyventojų aptarnavusi įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ konkurse net nedalyvavo – „Švaros komanda“ dėl vietos rajono atliekų rinkoje varžėsi su nevietinėmis įmonėmis.
Pasak S. Biveinienės, gyventojams dėl pasikeitusios tvarkos niekur nereikia kreiptis. Pranešimai juos pasieks paštu. Specialistės teigimu, atsiskaityti už atliekas bus galima kas ketvirtį, pusmetį arba kartą per metus.
Skaudžiausia vienišiams
Naujos atliekų tvarkymo kainos naudingos daug mišrių atliekų sukaupiančioms ir dažnai jas vežančioms šeimoms. Tačiau vienišiams naujoji skaičiavimo metodika gerokai kirs per pinigines. Panevėžio rajone maždaug 100 kv. m individualiame name gyvenanti Jurga pasakoja 240 l konteinerį išvežanti dukart per mėnesį.
Tai jos keturių asmenų šeimai šiuo metu kainuoja 4,20 Eur už vieną išvežimą, arba 100,8 Eur per metus. Pagal naująją tvarką jos šeima mokės 32 Eur pastoviąją mokesčio dalį ir, jei ir toliau šiukšles veš kas antrą savaitę, dar 28,8 Eur – iš viso 60,8 Eur.
Tačiau tokiame pačiame 100 kv. m name vienai gyvenančiai jos kaimynei pensininkei naujoji tvarka kirs per piniginę. Atliekas rūšiuojanti ir kompostuojanti pensininkė pasakoja šiais metais išvežusi dar tik du 240 l konteinerius. Tai jai iš viso kainavo 8,20 Eur.
Pagal naująją tvarką pensininkė privalės per metus išvežti ne mažiau nei aštuonis konteinerius bent po 120 l, kurių kiekvienas jai atsieis po 0,60 Eur. Per metus tai kainuos 36,8 Eur (32 Eur – pastovioji dalis ir 4,80 Eur kintamoji). Taigi jai mokestis už atliekas išaugs keliskart.
Dengs įmonės sąnaudas
Rajono Savivaldybės patvirtintoje tvarkoje išlygų, galinčių sumažinti šiukšlių mokesčio liūto dalį sudarančią pastoviąją dalį, nėra numatyta. Pasak S. Biveinienės, atliekų tvarkymo metodika galbūt galėtų būti peržiūrėta kitais metais.
„Galbūt ateityje Taryba ir numatys išimčių, bet tas galės būti daroma tik rajono biudžeto sąskaita“, – teigė specialistė. Iš pastoviosios mokesčio dalies surinktų lėšų dengiamos sąvartyną Dvarininkų kaime eksploatuojančio Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRAC) sąnaudos. „Sukurta infrastruktūra – įrengtas sąvartynas, atliekų priėmimo aikštelės ir visa tai turi būti išlaikoma nepriklausomai, kiek bus atvežta atliekų“, – aiškino centro direktorius Gintautas Ulys.
Įmonės vadovas sutinka, kad savivaldybių tarybos turi galią taikyti lengvatas gaunantiesiems mažas pajamas. Tačiau tokiu atveju PRAC neprisiimtų papildomų išlaidų – jas, anot G. Ulio, turėtų dengti pačios savivaldybės.
„Niekas netrukdo ateityje savivaldybėms įvesti korekcijas“, – sako G. Ulys. Tarp Panevėžio apskrities savivaldybių naujų atliekų tvarkymo taisyklių liko nepatvirtinusi vienintelė Rokiškio rajono savivaldybė.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.