Pirmąjį nužudymą A. Mikulskis išaiškino 1982 metais - tuomet 21-erių patrulis buvo iškviestas dėl dienos metu Vilniuje stotelėje prie gėlių turgelio mirtinai nudurto žmogaus.
Jis pamanė, kad žudikas bus nubėgęs nusiplauti kraujo ir neapsiriko - netrukus aptiko įtariamąjį tualete. Nuo to laiko iki šiol jis tirti nužudymus vyko dar 766 kartus.
Visą profesinę karjerą A. Mikulskis praleido Vilniuje. Po poros metų darbo patruliu jis perėjo dirbti į kriminalinę policiją. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įgijo teisininko specialybę Lietuvos policijos akademijoje ir ėjo vadovaujančias pareigas sostinės kriminalinėje policijoje.
Paskutinius devynerius metus A. Mikulskis buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas.
Trijų vaikų tėvas A. Mikulskis yra Lietuvos lenkas, penktos kartos vilnietis, jo protėviai Liepkalnyje įsikūrė prieš pusantro šimto metų.
Daugeliui aplinkinių gerai žinomas jo pomėgis auginti rožes, tačiau griežto įvaizdžio nedaugžodžiaujantis pareigūnas apie savo asmeninį gyvenimą pasakoti vengia.
Vilniaus Šerlokas Holmsas
Knygų apie nusikalstamą pasaulį autorius, žurnalistas Dailius Dargis sako, kad kriminalinės policijos veteranas A. Mikulskis prisidėjo prie daugybės rezonansinių nusikaltimų išaiškinimų Vilniuje, tyrė „Vilniaus brigados“, vadinamojo „Vilniaus bomberio“ Valerijaus Januškevičiaus nusikaltimus. Prieš pustrečių metų jis vadovavo nuo policijos su automatu pasprukusio ir vėliau sučiupto Igorio Molotkovo paieškoms.
„Pagarba, kad žmogus visą laiką važiuoja į įvykio vietą - tai yra reta tarp kitų miestų policijos padalinių atstovų, aukšto rango pareigūnų. Nusikaltėliams jis, aišku, pavojingas, nes jis yra vyresnės kartos žmogus.
Kaip žinia, vyresnės kartos kriminalistai yra tikrai stipresni, nei dabartiniai pareigūnai. Garsus žmogus. Kažkas iš kolegų yra jį pavadinęs „Vilniaus Šerloku Holmsu“, – sakė BNS D. Dargis.
Būdamas viršininko pavaduotoju, Vilniaus policijoje jis buvo atsakingas už policijos žvalgybinę veiklą, specialiąsias operacijas, kriminalistinius tyrimus, viešąjį saugumą, nusikaltimų tyrimą, prevenciją, koordinuoja darbą su prokuratūra, teismais ir kitomis institucijomis bei organizacijomis. Tarnyboje jis ne kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi.
Buvęs jo kolega, o vienu metu - ir pavaldinys dirbant Vilniaus policijoje, buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis prisimena A. Mikulskį kaip reiklų, bet kartu ir šiuolaikišką vadovą. Anot jo, dirbant „visko būna, bet kartėlio nėra likę“.
„Jis yra reiklus vadovas, jam „makaronų“ neprikabinsi: turi požiūrį, yra lankstus ir netgi šiuolaikiškas, savo laiku buvo teisingos įžvalgos į ateitį“, - BNS sakė T. Ulpis.
Jį palankiai vertina pareigūnų profsąjungos. Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis sako, kad Vilniaus policijos viršininko įprotis visuomet būti įvykių epicentre gali būti privalumas siekiant išaiškinti stambius ekonominius nusikaltimus.
„Jei valstybė nori kovoti ne su kioskais, o saugoti iždą, tai jis kažkada buvo tas, kuris guldė ant menčių ne tokio lygio nusikaltėlius.
Tokiai rolei jis tinka. Jei kalbėtumėme apie ofisinio lygio vadybininką, tai jis nelabai galėtų pasižymėti, - sakė V. Banel. - Esu girdėjęs, kad jis anksčiau buvo pakankamai griežtas ir kategoriškas, bet laikmetis, kolegos, kurie dešimtmetį jį supa, jį pakeitė, jis ir pats keitėsi, tapo švelnesnis“.