Lietuvos gamintojai užtikrina, kad nenaudoja hormonų augindami paukščius, o specialistai patvirtina, kad mūsų šalyje pagamintoje paukštienoje draudžiamų kenksmingų medžiagų nėra.
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, Lietuvos antsvorio ir nutukimo asociacijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Patereit palaikė Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos idėją patikrinti, ar Lietuvos parduotuvėse prekiaujamoje vištienoje nėra antibiotikų ar hormonų.
„Latvijos paukštienos gamintojo skleidžiama informacija verčia vartotojus abejoti, ar tikrai jų perkamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų. Tokiu būdu mėginama kaimyninės šalies produkciją pateikti kaip pranašesnę nei Lietuvos gamintojų, nors maisto ekspertai ir veterinarijos specialistai sako, kad tam nėra pagrindo“, - sakė Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja R. Patereit.
Tyrimui buvo įsigytos šviežios vištienos šlaunelės ir nešaldyta filė, pažymėtos prekiniais ženklais „Vilniaus paukštynas“, „Rumšiškių paukštynas“, „Agromėsa“ (pagaminta Lenkijoje), Latvijos paukštienos fabrikas „Kekava“, LIDL, „Vištiena Kitaip“, „IKI“ (pagaminta taip pat Latvijoje).
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojai gali nesibaiminti.
„Tirtoje produkcijoje neužfiksuota jokių antibiotikų ar hormonų likučių, produkcija yra kokybiška, nekenksminga ir atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus“, - neabejojo Nacionalinio maisto ir rizikos vertinimo instituto cheminių tyrimų skyriaus vedėja Inga Jarmalaitė.
Tyrimų rezultatus tikrinę dar keli specialistai patvirtino, kad produkcija kokybiška, vartotojai gali būti ramūs ir nesibaiminti Lietuvos gamintojų paukštienos.
„Atlikus gautus paukštienos ir jos produkcijos tyrimų rezultatus, galime daryti išvadą, kad antibiotikų, hormonų ir kitų preparatų šiuose produktuose neaptikta. Produkcija yra kokybiška“, - teigė Veterinarijos gydytojas-konsultantas Jonas Baltrušaitis. Jeigu net paukščiai suserga ir gydomi antibiotikais auginimo metu, tai neturi jokios įtakos mėsai, nes medžiagos organizme neišlieka. Taigi net gydyto antibiotikais viščiuko vartojimas neturi jokios įtakos žmogaus atsparumui antibiotikams.
Skirtingų paukštienos gamintojų produkcijos tyrimų rezultatai buvo nusiųsti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui Modestui Ružauskui.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad tirtoje paukštienos produkcijoje antibiotikų likučių nenustatyta. Paukštiena nėra užteršta antibiotikų likučiais, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos žmonių ir gyvūnų sveikatai“, - teigė LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas M. Ružauskas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė sako, kad Lietuvos paukštienos gamintojai nenaudoja augimą skatinančių hormonų paukščių auginimo metu, nes hormonų naudojimas uždraustas visoje Europos Sąjungoje.
„Mėsos augintojai griežtai kontroliuojami. Jei jie kažką draudžiamo darytų, tai kaipmat iškiltų į viešumą, o toks skandalas - jų bankrotas, - įsitikinęs Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas. - Todėl didžiausi ir garsiausi mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo reputacija, o dėl jų produkcijos mes galime būti ramūs. Ir, beje, kartais net nežinome, ką, augindami paukštieną pardavimui, nedideliais kiekiais, perka ir naudoja kai kurie ūkininkai, nes to niekas nekontroliuoja.„
Profesorius R. Stukas pripažino, kad kai kuriose ne Europos Sąjungos šalyse paukštiena auginama naudojant hormonus.
„Vartotojams sunkiau susigaudyti ir pastebėti, kad produkcija auginama ne ES, tačiau skerdžiama ar pakuojama, kas užfiksuota ženklinime, jau ES šalyse, - pažymėjo Visuomenės sveikatos instituto direktorius. - Daug ramiau, kai didieji mūsų šalies gamintojai augina ir skerdžia vietoje, nes juos lengviau ir kontroliuoti“.
ES antimikrobinių veterinarinių preparatų naudojimo kontrolės tarnyba (ESCAV) skelbia, kad Lietuvoje bei Latvijoje antimikrobinių preparatų, naudojamų veterinarijos medicinoje, pardavimai yra mažiausi tarp visų ES šalių.
„Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų metu nebuvo nustatyta nei draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų, nei tam tikros koncentracijos leidžiamų medžiagų liekanų“, - tikino J. Savickaitė.
Beje, ženklinimo būdas, kai gamintojas ženklina paukštienos produkciją žyma ,,Vištiena be antibiotikų“, prieštarauja teisės aktais nustatytiems ženklinimo reikalavimams. „Yra galimas šūkis - užauginta be antibiotikų, tačiau ne ženklinimas, nes produkcija atitinka teisės aktų reikalavimus“, - teigė J. Savickaitė.
Dėl to viena iš Lietuvos paukštieną perdirbančių įmonių VMVT rengiasi pateikti dokumentus, užtikrinančius tokio teiginio, naudojamo ženklinime, pagrįstumą ir taip pat gauti teisę analogiškai ženklinti savo produkciją.
Po Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikto tyrimo apie tokį šūkį svarsto dar keli Lietuvos paukštienos gamintojai.
