Lietuvos bankui deklaruojant atvirumą naujiems finansų rinkos žaidėjams, komercinius bankus vienijančios asociacijos vadovas tikisi, kad centrinis bankas vienodai vertins visus rinkos dalyvius.
„Fintech“ plėtrą Lietuvoje sveikinantis M. Zalatorius pabrėžia, kad bankai prieš rinkos naujokus pranašesni tuo, kad gerai pažįsta savo klientus ir gali užtikrinti jų duomenų apsaugą. Kalbėdamas apie jungtinio DNB ir „Nordea“ banko atėjimą, LBA vadovas sako, kad bankų rinkoje konsolidacija vyksta nuolat, o šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra subalansuotas.
Nuo vaikystės buriuoti mėgstantis M. Zalatorius teigia, kad jūra jam suteikė daug gyvenimo pamokų, o įgytas žinias ir patirtį tikisi pritaikyti naujoje srityje.
- Kaip matote ir vertinate Lietuvos bankų asociaciją, kokia ji yra šiandien? Kokių pokyčių jai reikia nuolat besikeičiančiame pasaulyje ir kokie pirmieji uždaviniai, kurių ketinate imtis?
- Keičiasi tiek pasaulis, tiek aplinka ir kartu keičiasi ir mūsų nariai - bankai. Savaime suprantama, kad vienokių ar kitokių pokyčių bus ir asociacijoje, bet apie juos, mano galva, šiuo metu kalbėti per anksti, kadangi esu pakankamai naujas vadovas, bandantis suprasti, kas vyksta ir ką mes galime padaryti geriau.
Asociacijos tikslas yra aiškus - daryti gerą Lietuvos bankinį sektorių dar geresniu. Viena asociacija to nepasieks, tam reikalingas trijų suinteresuotų pusių dialogas.
Tvari ir gera bankininkystė būna tik tada, kai yra suderinti trijų šalių interesai: klientų poreikiai, klientai turi būti patenkinti bankų paslaugomis, vadovybė ir akcininkai patenkinti pelnu ar gaunama grąža, o reguliuotojas yra patenkintas tuo, kaip šios organizacijos veikia.
Šiuo metu aš matau pakankamai daug įtampų tarp visų trijų laukų ir pagrindinis asociacijos tikslas yra skatinti dialogą, kad vyktų tiek tvari bankininkystė, bankai galėtų vykdyti prigimtinę savo funkciją - finansuoti valstybės ir šalies ūkį.
Mano galva, mes turime būti labai atviri ir to aš sieksiu. Turime būti atviri visuomenei, turime būti šiuolaikiški ir modernūs, greiti ir proaktyvūs ir svarbiausia - turime skatinti pokalbį ir dialogą.
- Kur yra tie pagrindiniai sankirtos taškai, tie laužai, kuriuos reikia gesinti pirmiausiai?
- Aš nemanau, kad laužų gesinimas kažką daug padėtų. Reikia žiūrėti į visus didžiuosius iššūkius, su kuriais bankininkystė susiduria šiandien. Didieji iššūkiai yra keli. Vienas jų yra žemų palūkanų aplinka euro zonoje, kuri riboja bankų pelningumą. Pelningumas bankams yra būtinas, kad jie išliktų tvarūs, mokūs ir sveiki. Reikia tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje šiuo metu situacija yra gera ir geri pelningumo rodikliai leidžia užtikrinti tvarią veiklą.
- Neseniai tarp bankų klientų buvo kilęs sujudimas dėl su pinigų plovimo prevencija susijusių klausimynų. Ar bankai vis dar sulaukia tokių skundų?
- Bankų keliami klausimai yra tiesioginė Europos direktyvos pasekmė. Terorizmo finansavimas, pinigų plovimo prevencija yra labai svarbios temos ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, todėl tokio pobūdžio klausimynas yra visiškai suprantamas. Tik svarbu, kad tai būtų tinkamai komunikuojama. Bankai toliau klaus ir manau, kad visų mūsų interesas - pateikti tikslius ir sąžiningus atsakymus į šiuos klausimus.
- Kalbant apie santykius su reguliuotoju, minėjote, kad pasigendate tarpusavio supratimo. Kaip jo sieksite?
- Visų pirma, Lietuvos bankas yra aiškiai priėmęs atviro naujovėms reguliuotojo vaidmenį. Lietuvos banko strateginių krypčių sąraše yra būti viso finansų sektoriaus partneriu.
Būtent to ir tikiuosi tęsiant bendradarbiavimą su šita priežiūros institucija - partnerystės ir dialogo. Mes iš savo pusės visuomet kelsime vienodų sąlygų rinkos dalyviams, taip pat saugumo, patikimumo, skaidrumo klausimus. To ir tikiuosi - dialogo, supratimo ir partnerystės.
- Ar esate asmeniškai pažįstamas su LB valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku? Kada numatytas jūsų susitikimas?
- Asmeniškai ne, mūsų susitikimas yra suplanuotas.
- LB ne kartą deklaravo siekį įtraukti į rinką kuo daugiau dalyvių, kad finansų sektorius nebūtų vien bankų dominuojamas. Ar matote, kad tam tikrose srityse bankai persiorientuoja ir užleidžia dalį pozicijų, atsitraukia nuo tam tikrų sričių?
- Kalbant apie „Fintech“, naujos verslo formos neturi būti priešinamos bankininkystei. Plečiant šias paslaugas matome labai daug vietos bendradarbiavimui. Bankai patys daug investuoja į inovatyvius, klientams labiau prieinamus sprendimus. Konkurencija neišvengiamai didės ir tai yra gerai tiek rinkos dalyviams, tiek vartotojams. Kūrybingi rinkos naujokai kelia naujų iššūkių ir verčia pasitempti rinkos senbuvius ir ieškoti naujų galimybių.
Bet yra svarbu, kad reguliuotojas išmintingai suvaldytų šitą procesą. Vartotojų duomenų apsauga, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos ir verslo etikos aspektai yra tie, kuriuos reikia prižiūrėti. Bet koks incidentas gali negatyviai pakenkti visai pramonės šakai.
Manau, kad bankai šiai dienai turi aiškų pranašumą - jie yra universalūs paslaugų teikėjai, jie taip pat pažįsta savo klientą, žino jo finansinę situaciją ir tokių būdu, mano galva, geriausiai gali atliepti kliento poreikius.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad nors investicijos į „Fintech“ yra didelės, bet pelnas ir pelningumas nekuriamas per vieną dieną, o investuotojai dažniausiai nori grąžos.
Pasiekti masto ekonomiką, kad atsirastų grąža šiems produktams, nėra taip paprasta, nes viskas priklauso nuo pasitikėjimo kūrimo.
Kitas dalykas, yra asmens duomenų apsauga, apie ją reikia visada mąstyti, kiek mūsų duomenys bus saugūs, naudojant vieną ar kitą platformą. Šiuo atveju bankai turi pranašumą, nes yra nemažai investavę į duomenų saugumą.
Lietuvos siekis būti „Fintech“ centru, manau, yra naudingas visai rinkai, nes atsiras daugiau specialistų, kurie padės tradiciniams bankams kurti inovatyvias paslaugas.
- Trys didieji mobiliojo ryšio operatoriai šiuo metu kuria bendrą mobiliųjų mokėjimų sprendimą. LB vadovas V. Vasiliauskas minėjo, kad iš pradžių vyko derybos su bankais, tačiau su jais susitarti nepavyko. Kaip bankai žiūri į tai, kad į atsiskaitymų rinką žengia tvirto kapitalo įmonės?
- Konkurencija neišvengiamai didės. Jeigu nuo to bus geriau vartotojams, tikiu, kad bankai ras savo vietą. (...) Konkuruojant dažniausiai skauda daug kam. Kam šiuo atveju skaudės, aš manau, kad šiek tiek per anksti vertinti. Tai yra labai naujas dalykas, įdomus, o kaip jis pavyks, nesiimu vertinti.
- Bankų rinkoje laukiama naujo žaidėjo - jungtinio DNB ir „Nordea“ banko. Kaip vertinate tokią rinkos konsolidaciją?
- Mano galva, tai turėtų būti šiuolaikiškas, Baltijos šalių realijas, gyvenimo būdą ir verslumą suprantantis ir atliepiantis bankas. Jungtinis bankas gali pasinaudoti Baltijos šalių rinkos privalumais - lankstumu, operatyviu sprendimų taikymu. „Nordea“ bankas buvo stipresnis didelių klientų aptarnavime, DNB bankas stiprus mažmeninėje bankininkystėje. Manau, kad tai leis rinkai pasiūlyti konkurencingų produktų.
- Ar matytumėte erdvės tolesnei konsolidacijai?
- Rinka niekada nėra statinė aplinka, joje visąlaik vyksta įsigijimai, susiliejimai. Ar bankiniame sektoriuje konsolidacija vyks? Šitoje vietoje sunku atsakyti, nes ateina nauji, naujo pobūdžio žaidėjai ir visaip gali pasisukti, dėl to spekuliuoti dėl rinkos konsolidacijos bent jau šiuo metu nenorėčiau.
- Ar matytumėte erdvės rinkoje naujam bankui?
- Šiuo metu manau, kad turime užtektinai subalansuotą bankinį sektorių bent jau dalyvių skaičiumi. Vienareikšmiškai atsakyti negaliu, bet manau, kad šiuo atveju tam tikras stabilumas būtų į naudą, kadangi tu virsmų ir taip daug. Papildomo virsmo prisidėjimas šiuo atveju, manau, nelabai reikalingas, o kaip bus iš tikrųjų, pamatysime.
- Viena iš LBA veiklos sričių greičiausiai yra finansinis švietimas. Ar jus tenkina dabartinė situacija ir kokių priemonių, jūsų manymu, reikėtų imtis situacijai pagerinti?
- Finansinis švietimas yra labai aktualus klausimas, nes visiems yra daug lengviau, kai visi kalba viena kalba ir turi vienodą supratimą. Mane labiausiai glumina tai, kad net mokyklose mūsų vaikams nėra dėstomi finansiniai pagrindai. Mano galva, tai yra savaime suprantamas dalykas, kurį privalu daryti.
Šiuo atveju sieksime kalbėti su visuomene, politikais ir bankais, kaip tai efektyviau ir geriau organizuoti, kadangi nuo gerai informuoto, gerai finansiškai pasikausčiusio kliento naudą pajus visi. Labai dažnai klientas nežino, ko tikėtis, bankai įsivaizduoja, kad klientas labai gerai informuotas, ir tada gali atsirasti keistenybių.
- Pabaigai papasakokite apie save, kokie yra jūsų laisvalaikio pomėgiai?
- Mano didžioji bėda yra ta, kad to laisvalaikio nelabai turiu, bet turiu keletą pomėgių. Visų pirma esu tėvas, turiu sūnų, jam 13 metų. Mūsų vaikai yra labai svarbu ir vienas iš mano apsisprendimo grįžti atgal buvo tai, kad būčiau arčiau man brangių žmonių. Taip pat mėgstu skaityti ir turiu hobi-sportą - nuo 8 metų esu didelis buriavimo entuziastas.
Jūra yra toks dalykas, kuris tave daug ko išmoko. Galiausiai, tai yra tas dalykas, kuris parodo, kur yra tavo vieta. Esu turėjęs labai įdomių patirčių, nes jūra yra ta vieta, kur visiškai nesvarbūs pinigai. Tu plauki laivu ekstremaliose sąlygose, ilgą laiką, ir vienintelė valiuta, kurią turi, yra tavo paties sugebėjimas palaikyti gerus santykius ir kurti teisingą atmosferą savo komandai. Jūra yra davusi daug vadovavimo pamokų, kitų žmonių pažinimo ir suvokimo pamokų. Tai dalykas, kuris lydi mane visą gyvenimą ir kuriam jaučiu potraukį.
- Ar dažniau plaukiojate vienas ar su komanda?
- Būna, kad išplaukiu ir vienas. Komandoje plaukti visada yra smagiau, tačiau išplaukti vienam yra labai naudinga.
- Ar jūsų sūnus perėmė šį jūsų pomėgį?
- Ne. Manau, kad kiekvienas žmogus turi rasti savo kelią. Aš skatinu savo sūnaus pomėgius, kurie yra kitokie negu mano. Aš asmeniškai neperėmiau savo tėčio pomėgio. Pomėgis būriuoti kilo perskaičius Aloyzo Každailio knygą „Laivai ir jūrininkai“, o mano tėčio pomėgis buvo sodininkauti ir meistrauti.
- Ačiū už pokalbį.
*****************
44-erių M. Zalatorius LBA vadovauti pradėjo nuo rugsėjo 4 dienos, jis pakeitė 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Prieš tai M.Zalatorius dirbo Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ viceprezidentu Vidurio ir Rytų Europai.
Gegužę M.Zalatorius buvo laimėjęs eksportą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.
Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (VAE), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.
LBA nariai yra bankai „Swedbank“, SEB, DNB, „Nordea“, „Danske Bank“, „Citadele“, Medicinos bankas, Šiaulių bankas, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas ir Lietuvos centrinė kredito unija.