Lietuvoje, tokio pobūdžio, veikiantys centrai yra du – Anykščių „Kalita“ ir, šįmet, pirmąją vasarą dirbantis Vilniaus „Liepkalnis“. Panašias paslaugas teikiančių centrų atstovai teigia nejaučiantys konkurencijos, tačiau lietingas šiltasis sezonas, vis tik, atnešė ne vienodas pajamas.

Ir Anykščių, ir Vilniaus pramogų parke kainos vasarą ir žiemą skiriasi tuo, kad žiemos metu yra fiksuota valandos kaina, kintanti tik priklausomai nuo to, ar bus nuomojama įranga, kiek valandų norima čiuožti ir ar bus samdomas mokytojas.

Tuo tarpu „Liepkalnio“ pramogų parko vadovo Artūro Bielskaus teigimu, vasaros pramogos suteikia klientams daugiau laisvės: „Žmogus kasoje įsigyja „žetonus, kuriuos gali panaudoti visoms pramogoms. Jei tą dieną pramogauti pabodo – žetonus gali pasilikti ir sugrįžti kitą kartą“.

Konkurencijos nejaučia

Pasidomėjus, kurios pramogos, abiejuose centruose, yra paklausiausios, atstovai sako, kad tai – vasaros rogutės. Tiesa, nors tokią pramogą išbandyti galima ir Vilniuje, ir Anykščiuose, jos nėra visai vienodos.

„Skirtumas yra konstrukcijoje. Mūsų rogutės „važiuoja“ dvejais bėgiais, o Liepkalnyje – vienu. Taip pat pas mus įrengta tik viena trasa, kurios ilgis 500 m. Nors šios pramogos, iš esmės, tikrai labai panašios, vasarą jokios konkurencijos mes nejaučiame. Anykščių gamtos peizažai nenuginčijamai yra dar viena priežastis atvažiuoti ant „Kalitos“ kalno, be to, kurortinės teritorijos ir sostinės pramogų sulyginti neįmanoma“, – teigia Anykščių turimo informacijos centro vyr. specialistė Kristina Beinorytė.

Tuo tarpu A. Bielskus sako, kad lankytojų mėgstamiausios pramogos yra ne tik vasaros rogučių trasa, bet ir linksmieji nusileidimai pripučiamomis padangomis.

Pasak jo, įrengti dvi rogučių trasas buvo nuspręsta siekiant sumažinti klientų laukimo laiką, be to, kasmet taip pat bus atliekami instaliavimo ir numontavimo darbai, nes šios trasos driekiasi žiemos slidinėjimo plote, tad tai taip pat didina eksploatavimo ir rogučių aptarnavimo kaštus.

Tačiau, nepaisant populiarumo, tai nebūtinai atneša daugiausiai pelno, kadangi investicija joms įrengti buvo itin didelė:

„Pastebėjome, kad klientai nebūtinai renkasi, investicine prasme, brangiausias pramogas. Lankytojus kviečiame išbandyti ir trasa skirtų važiuoti kalnų paspirtukus, taip pat turime įrengę dviejų lygių laipynių parką, kuris yra ypač saugus, nes nereikia perseginėti karabinų. Tiesa, toks įrenginys, finansiškai, atsieina keliskart brangiau, nei įprastos laipynės, tačiau tikime, kad ši investicija pasiteisina“.

Lankytojų srautai – nevienodi

Anykščiuose esantis „Kalitos“ kalnas daugumai lietuvių yra jau seniai pažįstama vieta – nusileisti populiariosiomis vasaros rogutėmis čia galima nuo 2009-ųjų metų, tad ir pasimėgauti šiltojo sezono pramogomis kasmet atvyksta didelis kiekis lankytojų.

Nematyti Anykščiai. Kalitos kalnas

„Vasaros savaitgaliais sulaukiame išties labai daug lankytojų, todėl būna ir eilių, tačiau, atvykę darbo dienomis, tikrai nėra priversti ilgai laukti. Be to, lankytojų, kurių, didžioji dalis, yra turistai, vasarą sulaukiame daugiau, nei žiemą, tad apie pelną nėra ir ką kalbėti“, – klestinčiu pramogų parko verslu džiaugiasi K. Beinorytė.

Apie lankytojų srautą taip pat paklaustas A. Bielskus pasakoja, kad „Liepkalniui“, kaip vasaros pramogų parkui, tai buvo pirmas sezonas, kurį atidarė Joninių dieną.

„Klientai, čiuožiantys šiose trasose žiemą, apie mus sužinojo labai greitai, tačiau, norint prisikviesti šeimas, kurios apie „Liepkalnį“ iki šiol nebuvo girdėjusios, reikėjo įdėti daugiau pastangų, o tai užtruko šiek tiek daugiau laiko.

Tikrai sulaukėme turistų, tačiau didžioji dalis apsilankančiųjų, vis tik, yra vilniečiai ar netoli gyvenantys žmonės, – teigia pašnekovas ir priduria, kad vasaros pramogų parko potencialių lankytojų spektras yra daug platesnis, nei žiemos. – Vasarą pramogauti čia gali atvykti bene kiekvienas – pramogos tinka ir vaikams, ir suaugusiems, tuo tarpu šaltojo sezono paslaugos skirtos tiems, kas nori išmokti, arba yra jau mokantys čiuožti“.

Sunku rasti darbuotojų

Pasak „Liepkalnio“ centro vadovo, kitas, labai svarbus aspektas, yra tai, jog rasti stiprius, motyvuotus ir gerai dirbančius darbuotojus sezonui yra labai sudėtinga.

„Dėl to, iš dalies, vasaros pramogos ir buvo kuriamos tam, kad išlaikytume savo darbuotojus, taip sukurdami jiems darbo vietas visus metus ir neeikvodami žiemos metu gautų pajamų.

Šaltuoju sezonu mūsų parko lankytojus aptarnauja maždaug 150 žmonių, o tokio kiekio darbuotojų atranka, apmokymas ir jų išlaikymas sudaro didelę išlaidų dalį“, – įžvalgomis dalinasi A. Bielskus ir sako, kad ši vasara buvo ypač trumpa ir lietinga, todėl nėra visiškai patenkintas pajamomis.

Pašnekovas taip pat sako, kad, siekiant gerinti paslaugų kokybę, iš karto buvo stengiamasi atsižvelgti į konkrečius klientų norus.

„Daugelis mūsų pramogų parko kavinėje pageidavo picų ir kitų gardesnių patiekalų, tad, atsižvelgdami į tokias pastabas, investavome į naują picų kepimo ir grilio įrangą. Tačiau, padidėjus kavinės lankytojų srautui, susidūrėme su problema, su kuria iki šiol gana sunkiai tvarkomės. Kadangi atsidarėme birželio gale, daugelis gerų padavėjų jau turėjo sezoninius darbus, tad kavinės personalą teko formuoti iš to, kas buvo.

Labai stengiamės, kad aptarnavimas gerėtų, bet srautų problema tik dar labiau aštrina ir šią problemą, nes labai sudėtinga nuspėti, kada bus daug žmonių ir personalo reikia daug.

Norėdami optimizuoti kaštus, vis dar dirbame su kavinės meniu, žiūrime, kurie patiekalai populiariausi ir kurių būtų galima atsisakyti, taip pat, kiekvieną darbo dieną, organizuojame dienos pietus, į kuriuos įeina ir vienas Liepkalnio žetonas, – sako A. Bielskus ir priduria, kad, casaros metu, didžioji dalis išlaidų atitenka personalo paruošimui. – Kadangi sulaukiame daug vaikų, daug turi būti ir su jais mokančių bendrauti darbuotojų, o tai savaime reikalauja daugiau pinigų.

Be to, mūsų darbuotojams mokama atlygis yra aukštesnis nei analogiškose įmonėse paslaugų tiekimo sektoriuje, tad vasaros kaštai tikrai išaugo, bet kartu ir suprantame, kad jų apkarpyti negalime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją