„Spartėjanti infliacija įspėja apie stiprėjantį vidaus veiksnių poveikį kainoms, ypač dėl sparčiai kylančių darbo sąnaudų.
Verslo įmonių elgsenos tendencija sparčiau augant darbo užmokesčiui vis didesnę padidėjusios darbo jėgos kainos dalį perkelti į prekių ir paslaugų kainas“, - teigiama Finansų ministerijos naujausioje ekonomikos apžvalgoje.
2018-2020 metų prognozės nekeičiamos. Kitąmet vidutinė metinė infliacija turėtų sumažėti iki 2,7 proc., o 2019 ir 2020 metais sudaryti po 2,5 procento.
Ministerijos analitikų teigimu, darbo rinka įtampa stiprėja toliau. Nors darbo jėgos aktyvumas, iš dalies kompensuojantis demografinius nuostolius, išlieka rekordiškai aukštas ir toliau auga, pirmojo pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad jo augimo ištekliai mažėja.
Verslui vidutiniu laikotarpiu bus vis sudėtingiau užpildyti kuriamas naujas darbo vietas, kurioms rastis ekonominės sąlygos vidutiniu laikotarpiu išliks palankios.
Įvertinusi pastaruoju metu susiformavusias tendencijas, ministerija prognozuoja, kad pernai 7,9 proc. siekęs nedarbas mažės toliau. 2017 metais jis turėtų sudaryti 7 proc., kitąmet – 6,4 proc., o 2019 ir 2020 metais - atitinkamai 5,9 proc. ir 5,4 procento.
Anot ministerijos analitikų, šiemet stebimas sparčiausias darbo užmokesčio augimas, pirmąjį ketvirtį siekęs 9,7 proc., nuo 2009 metų. Vidutiniu laikotarpiu darbo jėgos paklausa toliau viršys pasiūlą, todėl spaudimas kelti darbo užmokestį išliks, be to, atlyginimų augimą šalyje spartins ir nuo vasario įsigaliojęs Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kurio nuostatų taikymas padidins mažiausiai apmokamų specialistų atlyginimus.
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šiemet išaugs 8,3 proc. iki 838,3 euro, o kitąmet - 6,2 proc. iki 889,9 euro. 2019 ir 2020 metais darbo užmokestis taip pat turėtų augti po 6,2 proc. iki atitinkamai 945,2 euro ir 1003,8 euro.