Jis ypatingas tuo, kad miestas išaugintas dykumoje, o jo augimas pasiekė tokius mastus, kad pavyko pastatyti ne tik aukščiausią pasaulyje dangoraižį, įrengti 7 žvaigždučių viešbutį, supilti dirbtines palmės formos salas, bet ir tapti vienu svarbiausių miestų regione. Kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų ir ką galima pritaikyti Lietuvoje?
SEB banko prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Dubajaus sėkmę lėmė trys priežastys: didelės ambicijos, greitai priimami sprendimai ir pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių.
Dubajus, turintis beveik tiek pat gyventojų kiek jų yra Lietuvoje, t. y., 2,7 mln. 2015 m. duomenimis, yra vieno iš JAE Emyratų sostinė ir Artimųjų Rytų verslo centru ir transporto mazgas.
Įdomu tai, kad iki 1960-ųjų šio miesto ekonomika buvo paremta pajamomis iš prekybos ir nedidele dalimi iš naftos paieškų, bet kiek vėliau rasta nafta ir iš to gautos pajamos padėjo išplėtoti miestą. Dabar miestas daugiau nei 90 proc. pajamų gaunama ne iš naftos verslo, o turizmo, aviacijos, nekilnojamojo turto ir finansinių paslaugų.
Be to, šis miestas išsiskiria inovacijomis statybos sektoriuje, nes jame yra ir aukščiausias pastatas pasaulyje nuo 2008 m., tai – „Burj Khalifa“ (829,8 m), ir dirbtinės palmės formos salos, kuriuose statomi namai ir viešbučiai.
Dubajuje daugiau nei dešimtmetį gyvenantis iš Graikijos kilęs Thanos Flampouris, užimantis atsakingas pareigas Dubajaus valstybiniame aviacijos sektoriuje, pasakoja, kodėl pasirinko gyventi ir dirbti šiame mieste.
„Dubajuje gyvenu apie 12 metų. Man Dubajus – kerinti vieta, sukurta tarsi būti šalies širdimi. Tai pajūrio miestas, tačiau anksčiau jis nebuvo išplėtotas, čia gyveno įvairios gentys. Kai jos susivienijo ir įkūrė Emyratus, buvo aišku, vienas iš būdų šaliai suklestėti yra prekyba, tad Dubajaus istorija prasidėjo su uosto plėtra, kuris tapo labai reikšmingu regione, taip pat buvo plečiamas ir Tarptautinis Dubajaus oro uostas“, - kalbėjo jis.
Dabar Dubajaus uostas Jebel Ali yra 9-as pasaulyje pagal užimtumą, tačiau turi didžiausią žmogaus pastatytą prieplauką ir yra daugiausiai užimtas uostas Artimuosiuose Rytuose.
Dubajaus oro uostas yra trečias pagal užimtumą vertinant keleivių srautus ir 6-as pagal užimtumą vertinant krovinių srautus. Be to, šiuo metu Dubajuje vyksta ir antrojo Al Maktoum oro uosto plėtra, kuris turėtų tapti didžiausiu oro uostu vertinant keleivių srautus 2050 m. Taip pat Dubajui priklauso ir vienos didžiausių pasaulyje avialinijų „Emirates“.
„Taigi, Dubajui turėta vizija, idėja, kad jis galėtų tapti prekybos ir logistikos centru, buvo išpildyta, nors tai nėra šalies sostinė, Abu Dabis yra, - kalbėjo T. Flampouris. - Kai atvykstate čia, pamatote reiškinius iš kitos perspektyvos. Pastebėjau, kad bent jau tose Europos šalyse, kuriose aš gyvenau, dažnai yra ir perdėto nacionalizmo, pavyzdžiui, manant, kad „graikai yra geriausi“ ir panašiai. Čia svarbiausia yra ekonominiai argumentai ir net tie žmonės, kurie čia atvyksta ir niekada negaus piliečio paso, jaučiasi tarsi antruose namuose - niekur nesijaučiau taip patogiai kaip čia.“
Prieš atvykdamas į Dubajų, T. Flampouris gyveno Jungtinėje Karalystėje, vėliau Graikijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje.
„Antra, man patinka, kad čia vyrauja labai multikultūrinė aplinka, o vietos ekonomika - atspari poveikiui, be to, yra ir pakankamai saugu“, - kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar kai kurie sprendimai iš Dubajuje galėtų būti sėkmingai įgyvendinti Europoje, jis svarsto, kad veikiausiai taip, jei to būtų norima.
„Kai buvau Lietuvoje 2007-2008 m., man susidarė įspūdis, kad žmonės skundėsi panašiais dalykais kaip ir Graikijoje. Visų pirma, trūksta bendros vizijos, užsienio investicijos pritraukiamos gana vangiai, kai kuriuos sektorius vengiama privatizuoti, o dar yra biurokratinė našta ir visa tai yra priešinga situacijai Dubajuje.
Pavyzdžiui, Graikijoje, iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad verslo partneriai ir verslo modeliai yra vertinami pagal priklausomybę politinėms partijoms. Net jeigu turite labai gerą verslo planą ir norite jį įgyvendinti Graikijoje, neturite šansų, jei nepažįstate žmonių Vyriausybėje. Su tuo esu susidūręs dirbdamas Graikijoje“, - kalbėjo T. Flampouris.
Paprašytas pateikti pavyzdį, pašnekovas papasakojo daugiau.
„Didelė JAV įmonė rinkosi, kur investuoti: Graikijoje ar Turkijoje. Ieškojau pažįstamų, kurie galėtų pagelbėti ir rasti atsakingą žmogų Ekonomikos ministerijoje, susitikome, tačiau jo metu buvo pasakyta: jei norite imtis tokio dydžio investicijos, reikia vieną iš jų žmonių, politiką, paskirti į valdybą. Amerikiečiai to nesuprato, nes bendrovė ir pinigai yra jų, kodėl jie turi mokėti politikui? Už ryšius? Tad jie pasirinko Turkiją“, - apgailestavo jis.
Pasak jo, tokios istorijos pasitaiko ir kitose šalyse.
„Man susidarė įspūdis, kad Europoje egzistuoja tokia problema: politikai nori būti išrinkti, kad turėtų galios tapti turtingais, gautų gerai apmokamų postų savo giminėms ir draugams. Taip įsišaknija korupcija. Pastebėjau, kad Graikijoje kas 3-4 metus į valdžią vis ateina tų pačių šeimų atstovai, o Vyriausybės dažnai keičiasi, nes išrenkami tai kairiųjų, tai dešiniųjų pažiūrų politikai. Todėl manau, kad šalį geriau yra administruoti kaip savo verslą, nes jei turite parduotuvę, norėsite turėti kuo geresnį jos vadovą“, - kodėl jam patinka Dubajaus modelis, aiškino jis.
Pasak T. Flampourio, viena iš priežasčių, kuri paskatina profesionalius žmones išvykti, yra nesąžininga konkurencija ir korupcija.
„Dubajuje taip pat esu sutikęs ne vieną lietuvį, kuris išvyko iš šalies, ta pati situacija ir su graikais, kurių nemaža dalis gyvena Jungtinėje Karalystėje ar JAV, yra profesionalūs samdomi darbuotojai arba verslininkai. Jie myli Graikiją, jie ten važiuoja atostogauti, bet vargu, ar jie grįš į šalį gyventi ir ten imtis verslo, nes valstybė neskatina to daryti“, - svarstė jis.
T. Flampouris sako Dubajuje pastebėjęs ir tai, kad valstybinės institucijos su verslo atstovais gerai sutaria, nesudėtinga gauti licencijas ir kitus leidimus, valstybinės įstaigos yra efektyviai veikiančios.
Paklaustas, kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais Dubajus ir JAE dabar susiduria, jis įvardijo, kad tai - regiono saugumas ir stabilumas.
„Dubajų galima palyginti su Šveicarija, bet šalys aplink jį nėra Austrija, Vokietija, Prancūzija ar Italija. Nuotaikos regione, kuriame yra Dubajus, yra gana priešiškos. Žinoma, Dubajuje gyventi saugu, bet išoriniai faktoriai kelia susirūpinimą gyventojams. Žinoma, valstybė daug investuoja į saugumą ir daro viską, kad su čia gyvenančiais žmonėmis būtų elgiamasi sąžiningai, tad čia galima pamatyti investuotojų iš visų šalių, kurias tik galite įsivaizduoti: JAV, Rusijos, Lietuvos ir daugybės kitų, tad visi šiai vietai nenori pakenkti, bet priešingai, ją stengiasi saugoti, nes čia turi interesų“, - įvardijo T. Flampouris.
Kartu jis dar kartą pabrėžė, kad pagrindinis Dubajaus skirtumas palyginti su kitais Europos miestais ar net valstybėmis, yra tai, kad čia mėgstami užsieniečiai, nes jie prisideda kuriant šalies gerovęį.
„Nežinau, ar tai galėtų būti pritaikyta Europoje, nes labai daug kas turėtų pasikeisti, ypač kalbant apie požiūrį į atvykėlius, - sakė T. Flampouris. - Kalbant apie Idėją Lietuvai, manau, šaliai svarbu pritraukti kuo daugiau užsienio investuotojų ir tai būtų vienas iš būdų tapti sėkmingais. Kartu reikėtų paieškoti, kokį modelį Lietuva norėtų sau pritaikyti ir apsispręsti, kieno pavyzdžiu seks bei šias šalis pasirinkti ilgalaikiais partneriais, stiprinti ryšius su jomis“.
Labai ramiai žiūri į imigraciją
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Naudėda yra lankęsis Dubajuje su verslo delegacija beveik prieš dešimtmetį ir sako, kad jam miestas paliko nesustojančio augimo įspūdį.
„Dubajus yra nežmoniškai greitai augantis miestas, vien pažiūrėjus kaip jis keitėsi kas dešimtmetį net sunku suvokti, kaip lygiame lauke per labai trumpą laiką gali atsirasti modernus XXI a. miestas. Be abejo, gal jiems buvo kiek lengviau, nes nebuvo jokių ypatingų gamtosauginių reikalavimų, nei didelių svarstymų reikalaujančių žemės įsigijimo procedūrų: buvo dykuma, pustė vėjas smėlį ir viskas kūrėsi nuo nulio. JAE yra pakankamai centralizuota valstybė ir gali sprendimus priimti greitai ir palankiai investuotojams, taip ir vyksta“, - kalbėjo jis.
Jis prisiminė matęs, kaip tuo metu atrodė jau baigiamos aukščiausio pasaulyje dangoraižio statybos.
„Kai ten lankiausi, jis buvo beveik pastatytas, trūko 50 ar 100 metrų, bet aplink buvo daug statybinių šiukšlių ir aš galvojau, kiek ilgai užtruks, kol jie viską sutvarkys. Bet procesas užtruko panašiai tiek, kiek Vilniaus gatvės remontas, - palygino jis. - Dubajus puikiai žino, kokią žinutę siunčia pasauliui: jis asocijuojasi su 7 žvaigždučių viešbučiu Burės, su aukščiausiu dangoraižiu, dirbtinėmis palmės pavidalo salomis, kuriose milijonieriai įsigyja namus, turbūt pačiais prabangiausiais prekybos centrais, tad norintys išleisti tūkstančius ar milijonus, šį savo lūkestį ten patenkins, tad to ten ir važiuojama.“
Jis pateikė dar vieną pavyzdį, kaip Dubajaus augimą galima pamatyti jame lankantis.
„Kai viešėjome Dubajuje, gyvenome viešbutyje, kuris buvo geras, 4 žvaigždučių, bet atsimenu, kad gyvenome pusiau statybose, nes viskas buvo daroma eigoje: viešbutis dar nebaigtas, bet jau leidžiama keltis gyventojams ir apie 6.30 tu jau girdi, kad aplink veikia kažkokie kranai, grąžtai gręžia, atrodo, į kambarį tuoj įgręš. Išeini į miestą - aplink statybinės dulkės ne tik dėl to, kad aplink dykuma, bet ir dėl nesibaigiančių statybų, o tai ne visiems daro didelį įspūdį. Bet kai supranti, kad kitaip ir būti negali, nes jie neturi laiko visko uždengti plėvele ir išprašyti žmonių, tad viską daro eigoje“, - iliustravo G. Nausėda.
Ekonomistas sako, kad kalbant apie investicinį klimatą situacija yra dvejopa: kurti verslą ten sąlygos yra palankios, bet užmegzti ryšius ir taip vykdyti prekybą – gerokai sunkiau.
„Dubajuje man ryškiai krito į akis ir tai, kad jeigu tu esi pilietis, tu esi žmogus, tačiau tokių žmonių yra apie 15 proc. gyventojų ir jie gali pretenduoti į viską. Antroji dalis, kuri man krito į akis, yra pakistaniečiai, kurių yra ir gamyboje, ir paslaugų sektoriuje, o jie dirba pačius juodžiausius darbus, kurių pilietis niekada nedirbs.
Bet Dubajuje labai ramiai žiūrima į migraciją, skirtingai nei pas mus, jie supranta, kad imigraciją kaip būdą greitai plėtotis ir iš to nedaro labai didelių tautinių ar socialinių apibendrinimų, nes visi puikiai žino, kad žmogus, kuris atvažiavo iš Pakistano piliečiu niekada netaps“, - kalbėjo G. Nausėda.
Jis kartu atkreipė dėmesį, kad JAE yra ir kita valdymo forma.
„Šiandien mes linksniuojame Singapūro pavyzdį, kuris yra grįstas labai tvirtais, diktatoriškais sprendimais. Šiuo atveju susiduriama su gerojo diktatoriaus fenomenu, kuris aiškiai žino, kokie yra jo prioritetai ir juos panaudoja šalies labui“, - komentavo pašnekovas
Dubajaus sėkmės priežastys, anot G. Nausėdos, yra kelios. Pirmoji: didelės ambicijos, tai – ir statyti aukščiausią dangoraižį, ir įrengti geriausią viešbutį, supilti dirbtines salas.
„Tai atkreipia dėmesį, kažką panašaus, tik sumažintu mastu, daro estai, pavyzdžiui, populiarėjant bitkoinui, jau estai sako, kad atsiras estkoinas ir pasaulis tai išgirs“, - kalbėjo G. Nausėda.
Antra, pasak jo, svarbu yra tai, kad sprendimai priimami operatyviai ir juos imamasi įgyvendinti.
„Trečia, tai pigi darbo jėga, kuri patenka į šalį iš trečiųjų valstybių, o JAE yra netoli tokių šalių, kuriuose darbo jėga yra viena pigiausių pasaulyje“, - sakė ekonomistas.
