Beveik dešimtmetį asociacijai vadovavusį Stasį Kropą pakeitęs M. Zalatorius nuo 1994 metų iki šiol dirbo Švedijos prekybos taryboje.
Interviu DELFI naujasis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas sakė, kad bankų klientams reikėtų džiaugtis bankų pelningumu.
„Daugeliui atrodo, kad pelnas yra nuodėmė, tačiau jei bankas būtų nepelningas, mes, kaip jo indėlininkai, turėtume žymiai labiau nervintis dėl to, kas nutiks su mūsų pinigais“, – sakė jis.
M. Zalatorius taip pat sakė, kad iš Lietuvos centrinio banko tikėsis vienodų taisyklių tiek tradiciniams bankams, tiek finansinių technologijų („fintech“) naujokams.
– Pranešime, kuriame paskelbta, kad esate paskirtas LBA prezidentu, buvo rašoma, jog pasaulyje bankų sektorius susiduria su iki šiol nematytais dideliais iššūkiais. Kai kas sako, kad bankų (kokie jie yra dabar) laukia mirtis, o kokią jūs matote ateitį?
– Pirmiausia, mirties tikrai nematau. Matau virsmą. „Fintech“ spaudimas yra tik vienas iš iššūkių.
Pavyzdžiui, mažėjantis bankų pelningumas euro zonoje. Mes gyvename neigiamų arba labai menkų palūkanų aplinkoje, o tai riboja bankų pelningumą. Visiškai neseniai Lietuvoje viešėjo Europos centrinio banko priežiūros valdybos pirmininkė Daniele Nouy ir ji pasakė, kad žemas pelningumas yra vienas didžiųjų rūpesčių sektoriui. Pelningumas bankui būtinas, kad jis išliktų sveikas ir mokus.
Lietuvoje tikrai yra kuo pasidžiaugti, kadangi mūsų bankų pelno rodikliai leidžia užtikrintai veikti rinkoje, išlieka stiprūs.
Reikia džiaugtis, kad Lietuvoje to nėra ir mūsų bankai gali užtikrinti pagrindinę ir prigimtinę bankų funkciją, t.y. finansuoti ūkį ir gyventojus.
Dar vienas iššūkis – griežtėjantis reguliavimas. Po krizės bankams reikėjo išmokti labai daug pamokų, o reguliuotojams – kaip iš naujo pažiūrėti į bankinio reguliavimo sektorių. Reguliuotojai iškart paskyrė vaistų, pradėjo gydyti. Tai buvo griežti reguliavimo nurodymai. Bankai turėjo daug griežtų reguliavimo aktų, su kuriais turėjo sutikti. Tačiau svarbu, kad per didelis, perteklinis reguliavimas nenuimtų pagrindinio bankų dėmesio nuo jų klientų ir finansavimo.
Lietuvoje kai kurios iniciatyvos kartais kelia klausimų – tiek dėl reikalingumo, tiek dėl naudos, bet mano akimis situacija eina į gerą.
„Fintech“ iššūkis yra trys viename: auganti konkurencija, augantis technologinis spaudimas ir naujų verslo modelių atsiradimas. Mano galva, konkurencija yra gerai visoms pusėms.
– Sakote, kad bankų pelningumu reikia džiaugtis. Tačiau iš kliento perspektyvos turbūt taip neatrodo, nes lyg ir jo sąskaita jo pasiekiama. Pavyzdžiui, bankai daug kritikos sulaukia dėl brangių įkainių, ką manote apie tai?
– Lietuvos bankinis sektorius turėjo didžiulį sukrėtimą 2008 metais. Pamokos buvo gerai išmoktos: visų pirma valdymas buvo optimizuotas, nes pelnas auga arba keliant kainą, arba mažinant išlaidas.
Tada natūralu, kad pelnas nekrenta. Daugeliui atrodo, kad pelnas yra nuodėmė, tačiau jei bankas būtų nepelningas, mes, kaip jo indėlininkai, turėtume žymiai labiau nervintis dėl to, kas nutiks su mūsų pinigais.
– Per pastarąjį mėnesį du bankai paskelbė, kad uždarys savo padalinius Gedimino prospekte. Kaip manote, kiek apskritai ateityje liks fizinių skyrių?
– Skaičiaus tikrai neprognozuosiu, bet tendencija bus aiški ir jų mažės. Kadangi mes su banku bendrausime per išmanųjį telefoną, retsykiais per kompiuterį, kartais telefono skambučiu ir tik labai ypatingais atvejais užsukdami pasitarti pas bankininką fiziškai.
– Kas tada laukia tų žmonių, kurie neišmoks naudotis internetine bankininkyste?
– Jie tikrai galės nueiti į banko skyrių ir būti aptarnauti. Nemanau, kad bankai atsisakytų savo klientų, tai būtų visiškai kvaila ir to tikrai nebus.
Šiuo atveju įdomiau yra su „fintechais“, kurie fizinių skyrių išvis neturi, tai jie negali turėti tam tikro klientų segmento.
– Minėjote, kad Lietuvoje kai kurios reguliuotojo iniciatyvos kelia klausimų. Ką turite omenyje?
– Mano galva, visiems rinkos dalyviams – tiek ir „fintechams“ – atsakomybės privalo būti vienodos. Tai – vartotojų duomenų apsauga, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos, elementarios veikimo etikos lygis.
Šių vienodų sąlygų užtikrinimas yra reguliatoriaus pareiga. Bet kokia prielaida incidentui atsitikti gali menkinti pasitikėjimą visu finansų sektoriumi.
– Suprantu, kad LBA pakankamai skeptiškai žiūri į Lietuvos banko ir Finansų ministerijos rodomą palankumą „fintech“ įmonėms?
– Jokiu būdu nežiūrime skeptiškai. Palankumas „fintechams“ nėra skeptiškas reiškinys iš mūsų pusės. Vienintelis dalykas, ko prašome, yra vienodų taisyklių visiems dalyviams taikymas.
– Kaip tradiciniai bankai galėtų bendradarbiauti su naujokais? Kur tie sąlyčio taškai, nes rinką vis tiek reikės kažkaip pasidalinti?
– Investicijos į „fintech“ šiandien yra didelės, bet pelnas sukuriamas ne per vieną dieną, o pasiekti masto ekonomiją startuoliui nėra lengva. Todėl manau, kad bus tam tikrų startuolių, kurie savo pajėgas jungs su bankais.
Daliai tų, kurie nejungs, pasiseks puikiai, bet kai kuriems gali po kurio laiko tiesiog baigtis pinigai. Juk pradžioje šios paslaugos subsidijuojamos. Tada vartotojai sulaukia siurprizų, pavyzdžiui, keičiamos vartojimo sąlygos, keliami įkainiai.
– Praėjusią savaitę paskelbtą apie naują lietuvių banką „Bankera“, kuris lėšų veiklai pritraukti ketina išleisdamas savo kriptovaliutą.
– Šiai dienai apie „Bankerą“ aš negalvoju nieko. Norėčiau kurį laiką stebėti, kaip šiam startuoliui seksis. Kriptovaliutos yra labai rizikingas dalykas. Manau, kad tokio pobūdžio dariniui savo pinigus patikintys žmonės tai supranta.
– Jūsų biografijoje dažnai minima Švedija. Ką galvojate apie šią šalį, pavyzdžiui, lyginant su Lietuva?
– Švedijoje praleidau 23 savo profesinio gyvenimo metus. Po tiek laiko skirtumai tarp šalių tarsi išnyksta ir net nustoji juos vertinti. Yra dalykų, kurių švedai galėtų pasimokyti iš Lietuvos. Tai yra mūsų alkis, noras siekti, didelis ambicijų lygis ir energija. Šių dalykų man labiausiai trūko gyvenant Švedijoje.
Lietuviams būtų gerai turėti šiek tiek daugiau tokių vertybių, kurios Švedijoje turi ilgą tradiciją: atvira diskusija, dialogas, skaidrumas, atvirumas.
– Ar ši patirtis padės bendradarbiauti su švediškais bankais – SEB ir „Swedbank“?
– Visų narių interesus atstovausime vienodai. Patirtis įgyta Švedijoje ir kitose Vakarų valstybėse tikiuosi padės profesionaliai vadovauti asociacijai.
– Papasakokite apie asociacijos darbą.
– Asociacija turi įvairių komitetų, kuriuose dirba narių deleguoti žmonės. Komitetuose aptariama informacija ir pateikiamas bendras sektoriaus atsakymas suinteresuotai šaliai. Mūsų darbas – labiau koordinacinis.
Informaciją aptariame tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu. Paprastai yra numatyti reguliarūs posėdžiai, bet jeigu yra kokių nors aktualių klausimų, aptariame juos dažniau.
– Vasarą atsisakėte vadovauti „Versliai Lietuvai“. Galite paaiškinti, kas atsitiko?
– Kartais tenka rinktis tarp dviejų labai įdomių darbų. Taip man ir išėjo: teko gauti du labai įdomius darbo pasiūlymus. Vienas buvo „Verslios Lietuvos“ vadovo, kitas – LBA vadovo. Teko sverti visus „už“ ir „prieš“, priėmiau sprendimą vadovauti LBA.
– Kas nusvėrė į LBA pusę?
– 23 metus dirbau vienoje iš geriausių Europos verslo skatinimo agentūrų. Pastaruosius 3,5 metų buvau tos agentūros viceprezidentas.
Manau, kad apie eksporto ir investicijų skatinimą išmanau labai gerai. Ateina metas keistis ir turbūt vienas iš didžiausių postūmių buvo tai, kad bankininkystė man yra visiškai nauja industrija, kurioje bus galima taikyti dalykus, išmoktus ankstesnėje patirtyje. Be to, aš esu smalsus žmogus, man yra įdomu keistis, daryti kažką naujo.
– Ar šiandien bankų sektoriuje matote skausmingų taškų, kurie gali pasireikšti atėjus kitai krizei?
– Į šį klausimą nėra vieno atsakymo. Niekas nežino nei kada, nei koks bus kitas nuosmukis. Niekas nežino, kas jį iššauks. Tačiau priešingai nei 2008 metų pradžioje, Lietuvos ekonomika dabar yra daug geriau pasiruošusi tokiam išoriniam smūgiui.
Pamokos labai gerai išmoktos. Ne tik bankų, bet ir užsienio prekyba yra geriau subalansuota, valstybės finansai stabilesni, skolinimosi kaina neįtikėtinai maža. Kas įdomu – tiek gyventojai, tiek įmonės turi finansų rezervą, t.y. atsideda šiek tiek lašinuko blogiems laikams.
Iš kitos pusės, tokiai krizei, kokia buvo praėjusį kartą sudėti dideli saugikliai. Bankai reguliuojami kur kas griežčiau, todėl nemanau, kad krizė galėtų įvykti dėl problemų bankiniame sektoriuje.
Jei krizė įvyks, jos kilmė gali būti visiškai kitokia. Tai gali būti geopolitinė krizė.
Šiuo atveju norėčiau visus nuraminti, kad bankai yra pasiruošę geriau negu bet kada atlaikyti tokius stresus.
