Į DELFI redakciją kreipėsi savo dukterėčiai norintis padėti Robertas. Jis teigė, kad dėl 2016 m. pasikeitusios gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos jo 23 metų dukterėčia atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, nes gyvenamosios vietos savivaldybėje deklaruoti nebegalima, o be jos – ir normaliai gyventi – rasti darbą, nuomotis būstą, imti paskolą.
Vilniaus savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas sako, kad vyro nuogąstavimuose daug netiesos, o mergina negalėjo būti išregistruota. Vis dėlto pripažįsta, kad nuo 2018 m. pradžios registracija savivaldybėje nustos galioti, tačiau tai ne kliūtis prisiregistruoti nuomojame būste.
Skaitytojas: valdžios vyrai visai nusispjovė į tokių žmonių likimą
Robertas į DELFI redakciją kreipėsi netekęs vilties.
„Mano dukterėčia buvo registruota prie savivaldybės, bet šiuo metu ji iš ten išregistruota ir nebeturi jokios gyvenamosios vietos. Tėvai gyvena socialiniame bute, ten prisiregistruoti neleidžia seniūnija dėl tik jiems vieniems žinomų priežasčių“, – laiške rašė vyras.
Jis kaltino nuo 2016 m. pasikeitusias gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles: „Mergina nori išeiti iš viso to liūno ir gyventi savo gyvenimą, bet visa šita nauja biurokratija nebeleidžia jai pradėti naujo gyvenimo.
Bandė įsidarbinti į padorų darbą – nepriima, nes neturi registracijos, nors į gamyklas ar fabrikus – prašau, išskėstomis rankomis laukia, nuomojant butą niekas nesutinka priimti su registracija, be to, kur gauti pinigų pirmai įmokai jeigu į darbus nepriima. Darbo birža irgi veja lauk, nes nėra jokios registracijos, svetimi žmonės taip pat nenori priregistruoti.
Galėtų pasiimti paskolą nusipirkti butuką, bet bankas vėlgi be registracijos veja lauk, turi automobilį, „Regitra“ neregistruoja, nes savininkas neturi registracijos, reikia ieškoti kito žmogaus, kuris persirašys „ant savęs“, bet vėlgi kas norės tai daryt ir prisiimti atsakomybę.“
Robertas negailėjo kritikos valdininkams, nes tokioje situacijoje, anot jo, atsidūrę tūkstančiai žmonių.
„Susidarė tokia nuomonė, kad valdžios vyrai visai nusispjovė į tokių žmonių likimą, kurių, mano žiniomis, yra keli šimtai tūkstančių, kurie buvo registruoti prie savivaldybės ir kuriems beliko tik du keliai – „bomžavimas“ arba emigracija.
Jūs vis tiek žinote daugiau specialistų, teisininkų ir kitų protingų žmonių, kurie žino kaip spręsti tokias, sakyčiau, „mirtingiesiems“ iškilusias problemas, ir labai tikiuosi, kad padėsite mums jas išspręsti“, – prašė jis.
Kliūčių registruotis nuomojame bute – nėra
Visgi susisiekus su Savivaldybės darbuotoju V. Mosinu paaiškėjo, kad situacija ne tokia bloga, kaip rašoma laiške.
„Laiške daug netiesos arba neperteikta tai, kas norėta perteikti. Jeigu mergina registravosi prie savivaldybės iki 2016 m., kol nebuvo įsigaliojęs naujas gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, niekas jos iš savivaldybės išregistruoti negalėjo. Nuo 2016 m. registruotis prie savivaldybės gali tik benamiai terminuotam laikui – pusmečiui, kiti iki šių metų galo turi susitvarkyti deklaravimo klausimus, tačiau prieš 2016 m. įregistruotiems asmenims ta registracija vis dar galioja“, – sakė jis.
„Laiške rašoma, kad tėvai gyvena socialiniame būste, kur prisiregistruoti neleidžia seniūnija, tačiau tai vėlgi nėra tiesa. Jei tėvai nuomoja būstą, vadinasi, turi nuomos sutartį, o ji sudaryta su nuomotojais – t. y. savivaldybės įmone „Vilniaus miesto būstas“, valdančia socialinius būstus.
Jei mergina tikrai gyvena ten, tačiau tai nėra įrašyta sutartyje, tėvai turi kreiptis į „Vilniaus miesto būstą“ su prašymu deklaruoti gyvenamąją vietą šiame būste, o „Vilniaus miesto būstas“ priima sprendimą, išduoda sutikimą. Merginai telieka su sutikimu ir asmens dokumentu kreiptis į seniūniją ar savivaldybę ir prisiregistruoti“, – informuoja jis.
Jei mergina ar bet kuris kitas žmogus nuomojasi būstą pas privatų asmenį, jis taip pat gali prisiregistruoti nuomojamo būsto adresu.
Sutartis gali būti terminuota, tuo atveju, kada nustoja galioti sutartis – asmens registracija tame būste baigiasi. Tai patogu, nes savininkui nereikia atskirai kreiptis dėl registravimo nutraukimo.“
Jis pažymi, kad vis dar yra būstą nuomojančių savininkų, bijančių dėl jų nuomojamo būsto adresu besiregistruojančių nuomininkų, tačiau, anot jo, tokie nuogąstavimai visiškai nepagrįsti. „Sulaukiame senjorų skambučių, kurie baiminasi, tačiau paaiškiname, kad deklaravimas reiškia tiesiog tai, kad žmogus dabar ten gyvena, ir tiek, jokių teisių į būstą jis neįgyja“, – sako jis.
Neregistravę gyvenamosios vietos – lyg beteisiai
V. Mosinas apgailestauja, kad tokios situacijos kyla stingant žinių, todėl ragina nebijoti kreiptis gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais į savivaldybės specialistus, be to, visa informacija prieinama savivaldybių interneto svetainėse.
„Manau, kad čia tas pats kaip ir su vizitu pas daktarą – eini, kada tau skauda, o kai nieko neskauda – esi laimingas ir neini pas daktarą. Tai kol nesusiduri, atrodo, susitvarkysi vėliau deklaravimo klausimus, nesidomi tuo. Antra problema – pateiktos informacijos nesuvokimas. Į mus kreipiasi tikrai daug šeimų, jaunimo, kurie klausia, mes paaiškiname“, – sako jis.
„Nemažai paslaugų yra susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu. Pavyzdžiui, socialinės išmokos yra mokamos teritoriniu principu, pagal deklaruotą vietą skiriami darželiai, mokyklos. Taip pat aktualu norint registruoti automobilį savo vardu, balsavimas, nes rinkėjų sąrašai apylinkių sąrašai sudaromi atsižvelgiant, kur asmuo registruotas. Ką gali žinoti, kada tau prireiks vienos ar kitos paslaugos“, – atkreipia dėmesį.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, bent jau Vilniaus mieste iki šių metų rugsėjo 1 d. 15 tūkst. 306 asmenys vis dar priregistravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje. 2016 m. pradžioje, įsigaliojus įstatymui, tokių asmenų buvo gerokai daugiau – 22 tūkst. 970.
