Priverstinai išieškomų skolų turi apie 37 proc. statistiškai darbingo amžiaus (16–62 m.) gyventojų. Pažeidėjai rekordininkai „puikuojasi“ šimtais nesumokėtų administracinių baudų.

„Daugelis linkę ignoruoti savo skolas ir jų laiku nesumoka, o bendras uždelstų piniginių prievolių skaičius Lietuvoje viršija 1,5 mln. eurų“, – sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė įvardija ryškėjančią tendenciją, kad skolininkai dažnai tiesiog ignoruoja pranešimus apie skolas ar antstolių raginimus bei jaučiasi nebaudžiami. Be abejo, ne visi – dalis žmonių sąžiningai stengiasi padengti savo skolas net ir po to, kai į duris pasibeldžia antstolis.

Net 87 proc. visų skolininkų yra pilnamečiai, darbingo amžiaus žmonės. 68 proc. skolininkų – vyrai, 32 proc. – moterys. Statistinis Lietuvos skolininkas – tai 44,4 metų, nevedęs arba išsiskyręs vyras.

Nesumokėtų baudų rekordus gerina moterys

Pasak I. Karalienės, paskirtų piniginių baudų už administracinius nusižengimus laiku nesumoka ir į priverstinį išieškojimo procesą patenka apie 30–40 proc. pažeidėjų. Tokie skolininkai sudaro apie 5 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį antstoliams buvo pateikta beveik 52 tūkst. sprendimų su reiklavimais priverstinai išieškoti skolas. Daugėja geranoriškai nesumokamų baudų. Jei 2015 metais antstoliams pateikta 120,8 tūkst. sprendimų dėl baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo, tai praėjusiais metais tokių sprendimų skaičius padidėjo beveik 3,4 proc. ir siekė jau 124,8 tūkst.

Didelė dalis skolas mokėti vengiančių žmonių tai daro specialiai, prisidengdami įvairiomis socialinėmis lengvatomis.

Jie sukaupia dešimtis ar net šimtus laiku nesumokėtų baudų, neturi oficialių pajamų ir dažnai gauna įvairias socialines pašalpas, iš kurių baudos už administracinius teisės pažeidimus negali būti išieškomos.

„Didžiausi skolininkai dažnai turi priklausomybių, niekur nedirba arba piktybiškai nemoka jiems paskirtų baudų, bet naudojasi visomis socialinėmis garantijomis. Kitaip tariant, gyvena iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, daro pažeidimus ir nė neketina už tai atsakyti. Daugeliu atvejų pašalpos tampa net ne socialine parama, o tam tikra apsauga nuo priverstinio skolų išieškojimo, dėl to kenčia visi mokesčių mokėtojai, nes veltui švaistomi jų pinigai“, – pažymi I. Karalienė.

Nors statistinis skolininkas – vyras, nesumokėtų administracinių baudų rekordais 2016 m. stebino moterys. Viena pažeidėja sukaupė net 565 nesumokėtas administracines baudas, kurių išieškojimą vykdė antstoliai. Bendra jos įsiskolinimų suma sudarė 12 250 eurų. Kita pažeidėja moteris sukaupė ir didžiausią skolą valstybei (1 106 435 eurų), kuri susidarė jai nesumokėjus 198 administracinių baudų.

Besistengiantiems susimokėti – pigesnis procesas

Antstoliai įsitikinę, kad sėkmingiau bristi iš skolų padėtų kompleksinės priemonės, orientuotos į skirtingas įsiskolinusių žmonių grupes. Sąžiningo atsiskaitymo siekiantiems asmenis būtų racionalu taikyti minimalias priverstinio išieškojimo priemones. Nesąžiningiems – nuobaudos neišvengiamumą užtikrinančias kompleksines priemones. O socialiai pažeidžiamiems – padėti integruotis ir suteikti valstybės paramą, kad jie nebūtų verčiami „amžinais skolininkais“.

I. Karalienės teigimu, viena iš galimybių dar labiau atpiginti priverstinį išieškojimą sąžiningiems, nedaug įsiskolinusiems asmenims – pripažinti mažomis didesnę grupę skolų, kurias išieškant nebūtų siunčiamas antstolio raginimas. Šiuo metu tokia supaprastinta išieškojimo procedūra galima pasinaudoti dengiant skolas iki 57 eurų. Siūloma, kad analogiška tvarka galiotų ir skoloms iki 100 eurų. Tiesa, su sąlyga, kad skolingo asmens atžvilgiu nevykdoma daugiau priverstinių išieškojimų. Supaprastintuose procesuose skolininkas dengia tik dalį antstolio kontoros faktiškai patiriamų vykdymo išlaidų ir nemoka atlygio antstoliui.

Inga Karalienė

Antstolių asociacijos vadovė taip pat mano, kad verta pasiūlyti palengvinto atsiskaitymo kelią ir didesnėmis skolomis aktyviai besirūpinantiems sąžiningiems žmonėms.

Jeigu skolininkas nuolat dalyvauja procese, suranda ir pasiūlo savo turtui pirkėją, arba, bendadarbiaudamas su išieškotoju, užbaigia procesą taikos sutartimi, turėtų patirti mažesnes priverstinio išieškojimo išlaidas.

„Apie pagalbą socialiai remtiniems žmonėms metas pradėti platesnę diskusiją“, – įsitikinusi I. Karalienė. Anot jos, patirtis jau parodė, kad fragmentiški teisės aktų pakeitimai situacijos iš esmės nekeičia. Reikia sisteminių priemonių: nuo socialinio būsto, gydymo, iki teisinės pagalbos ir įtraukimo į naudingą veiklą.

Sankcijos pažeidėjams griežtės

Antstoliai pastebi, kad dauguma piktybiškų skolininkų įžūliai naudojasi socialinėmis pašalpomis ir tuo didžiuojasi. Daug atvejų, kai tokie skolininkai atvyksta į antstolių kontoras ne savo vardu registruotais automobiliais ir sviedžia antstoliams pažymas, kad jiems paskirtos pašalpos.

Tai žmonės, kurie gyvena sąžiningai dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių sąskaita: padarę pažeidimus, pakenkę aplinkiniams.

Dažniausiai pašalpos jiems reikalingos net ne kaip socialinė parama, o kaip priedanga nuo priverstinio skolų išieškojimo. Savo teisėmis dažnai piktnaudžiauja ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintys asmenys.

Todėl piktybiškai vengiantiems susimokėti skolas siūloma taikyti kur kas griežtesnes priemones.

„Teisinis reguliavimas galėtų būti keičiamas tokiu būdu, kad tais atvejais, kai asmuo piktybiškai nemoka paskirtos baudos ir neatlieka viešųjų darbų, bet gauna valstybės pašalpas, būtų leidžiama skolą išieškoti iš jam skiriamų pašalpų. Tai paskatintų asmenis labiau gerbti įstatymus ir pareigingiau mokėti baudas“, – sako antstolė I. Karalienė.

Asmuo, piktybiškai nemokantis baudų už administracinius nusižengimus, neturėtų laisvai naudotis viešuoju gėriu, kurį sukuria jo nusižengimų trikdomi sąžiningi žmonės.

Situacija bent iš dalies turėtų pasikeisti nuo šių metų gruodžio, kai įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, numatančios griežtesnes sankcijas baudų nesumokėjusiems KET pažeidėjams. Tokiems asmenims vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami ar keičiami.

Tačiau ši pataisa negalios kitiems asmenims, kurie nevairuoja ir neturi jokio turto.

Viešieji darbai nebeprivalomi

Nuo 2016-ųjų pradžios įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, administracinis areštas yra panaikintas ir, asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, jokia griežtesnė sankcija negalima.

Todėl baudų nesumokėję asmenys nebeturi jokio suinteresuotumo imtis viešųjų darbų.

Šiuo metu tik apie 5 proc. skolininkų išreiškia norą, kad baudos būtų keičiamos viešaisiais darbais. Priklausomybės ligomis sergantys asmenys dirbti šių darbų taip pat nesutinka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)