Prie pat Lietuvos pasienio Latvijoje įkurto prekybos tinklo „Elvi“ pardavėjos nuo lietuvių pirkėjų antplūdžio atsikvėpė tik sekmadienį. Pardavėjos sako, kad tokio alkoholio kiekio latviai neperka net per Kalėdas.
„Kažkas nesuprantama, pas mus per parą išpirko visą sunkvežimį alkoholio. Lietuviai ir šiaip dažnai užsuka savaitgaliais ir perka dideliais kiekiais, bet Rugsėjo 1-oji buvo kažkas nesuprantama. Nuo ryto iki vakaro buvo pilna parduotuvė žmonių ir pirko ne po kelis butelius ar skardines, o ne po vieną pakuotę“, – pasakoja pardavėja Sarmitė.
Anot pardavėjų, sekmadienį ryte tik papildė lentynas, jei būtų kas pamatę, kaip parduotuvė atrodė ryte, galėtų sakyti, kas prasiautė alkoholį išsinešęs uraganas.
Moteris sako, jei savaitgalį užsuka vietinis jaunimas – jų pirkiniai gerokai skiriasi nuo lietuvių. Vietos gyventojai nusiperka užkandžių, vieną-kitą skardinę alaus ar kito lengvo alkoholinio gėrimo, o į didelius kiekius nė nežiūri.
O jei jaunimas perka alkoholį plastikinėje taroje – tikrai ne vietinis. Latvijoje plastikiniais buteliais alų perka nebent vyresni žmonės. Tačiau lietuvių poreikiai visai kitokie.
„Lietuviai lengvą alkoholį renkasi patį pigiausią, todėl pagrindinė prekė yra alaus skardinių pakuotės ir alkoholis plastikiniuose buteliuose. Stipriųjų gėrimų daug neperka. Penktadienį jų ėmė kiek daugiau, nors tas žodis „daugiau“ tinka viskam alkoholiui – net 21-mą valandą, kai pas mus jau baigiasi darbo laikas, žmonės vis tiek dar ėjo ir norėjo nusipirkti alkoholio“, – neslėpė nuostabos Sarmitė.
Moteris sako, kad tokie aktyvūs lietuviai džiugina prekybininkus – apyvarta per vieną dieną išaugo trigubai. Sarmitė sako, kad nedžiugina tik viena – ką parodys statistika. Juk pirkėjų iš Lietuvos niekas neskaičiuoja, ant kasos čekių niekas tautybės nežymi.
„Geriate jūs, o išgėrę tai daugiau būsime mes“, – juokiasi pardavėja ir sako, kad kas jau kas, bet pardavėjos labai aiškiai mato, kad statistika neatspindi realybės. Latvių kultūra kitokia, alkoholį geria, tačiau sunkvežimiais neišperka per dieną.
Moteris neslepia, kad ilgą laiką ji nesuprato, kodėl lietuviai perka tiek daug alkoholio.
„Manėme, kad gal kaimynams, draugams, kad kone pilnas automobilių bagažines alkoholio prisikrauna. Tačiau kai jau ėmė atvažiuoti tie patys žmonės kas savaitę, supratome, kad apsirūpina savo reikmėms ir ne ilgam laikui, o tiesiog savaitgalio vakarėliams. Dabar jau net kai nuvažiuoju maisto prekių į Mažeikius, gatvėje ar turguje nemažai kas pasisveikina. Aš kai kurių veidų nė neprisimenu, bet suprantu, kad tai tie, kurie užsuka pas mus į parduotuvę“, – sako Sarmitė.
Netoliese nuo parduotuvės esančioje degalinėje taip pat atokvėpis tik sekmadienį. Čia gal pakeliui, o gal tikslingai atvažiavę lietuviai, anot pardavėjų, irgi savaitgalį pirko daug alkoholio, kur kas daugiau, nei degalų.
„Pas mus nebuvo tiek daug žmonių, kaip kad parduotuvėje, kur nė negalėjo uždaryti durų, tačiau pagrindinė prekė degalinėje buvo tikrai ne kuras“, – sako degalinėje-parduotuvėje dirbančios moterys. Jos taip pat sako vis dar stebisi, kad lietuviai labai daug išgeria alkoholio.
„Jei atvažiuoja vietiniai, retas perka degalinėje alkoholį, tačiau atvažiavusius lietuvius atpažįstame ne pagal kalbą, o pagal prekes – jie apsirūpina ne pavienėmis alaus skardinėmis, o pakuotėmis“, – neslepia moterys.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas nė kiek nenustebo, kad lietuviai pinigus alkoholiui leidžia Latvijoje bei sako, kad to ir reikėjo tikėtis.
Gal lietuviai ir neišgeria daugiau, tačiau jų vienu kartu didesnio alkoholio kiekio pirkimas tikrai pastebimas kaimyninių šalių pardavėjams. Anot L. Vilimo, Lietuvos vadovams tai turėtų būti ženklas, kad draudimais ir akcizų didinimų realiai kenkiama šalies biudžetui.
„Lietuvos vadovai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad draudimais ir dideliais akcizais pasiekia šaliai nenaudingą rezultatą. Pelnas ir mokesčiai už apyvartą iškeliauja į kaimynines šalis, mūsų valstybė praranda dešimtis milijonų eurų mokesčių, – DELFI sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. – Alkoholis šiuo metu yra skirstomas į grupes: problema-ne problema. Tačiau turime ne vieno dešimtmečio vartojimo istoriją, tai legali prekė, tad jos draudimais ribojamas verslas, tačiau pati nesaikingo vartojimo problema draudimais neišsprendžiama. To ir reikėjo tikėtis, kad Lenkija ir Latvija taps patrauklios pirkėjams“.
Anot L. Vilimo, statistiniai pardavimų Lietuvoje rodikliai bus aiškiau matomi maždaug spalio mėnesį, kai bus praėjęs pusmetis nuo akcizo pakėlimo.
Lietuvos prekybos įmonių asociaciją pasiekia tik Lietuvoje vykdomi pardavimai, tačiau jis neabejoja, kad Latvijos ir Lenkijos pardavimų skaičiai taip pat bus ženkliai pakitę. Jei lietuvis negali nusipirkti alkoholio savo šalyje ir gyvena pasienyje - didelė tikimybė, kad jis ir ieškos prekės pas kaimynus. Arba ieško nelegalios prekės.
L. Vilimas sako, kad saikingą alkoholio vartojimą išugdyti tikrai galima, tačiau tai reikėtų daryti ne pardavimų draudimais, o analizuojant priežastis.
Kiek tiksliai lietuviai suvartoja alkoholio, nėra aišku. Lietuvos statistikos departamentas pateikė dvejopus skaičiavimus: kaip Lietuvą mato Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kaip skaičiuoja suvartotą alkoholį pati Lietuva.
Pagal atnaujintą metodiką, 2015 m. lietuviai suvartojo 14 litrų absoliutaus alkoholio (pagal senąjį vertinimą - 14,5 l). 2014 m. skaičiai buvo nežymiai didesni - 14,2 l (pagal senąją metodiką - 14,9 l). 2013 m. - 14,5 l (ir 15,2 l). Tačiau vienaip ar kitai, statistika neatspindi tikrų skaičių. Be to, į ją neįtraukiamas nelegaliai parduodamas alkoholis.
