Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas teigė, kad Lietuva jau kurį laiką stengiasi pasinaudoti šia situacija.
„Vis dėlto, apokaliptinių ženklų, kad bendrovės bėgtų iš Lenkijos nėra, todėl tikimybė pritraukti lenkiškas bendroves į Lietuvą maža“, – pridūrė jis.
Pasak „Investuotojų forumo“ vadovės Rūtos Skyrienės, didžiausias potencialas galėtų būti Šalčininkų rajone, kur didelė dalis gyventojų kalba lenkiškai.
Tačiau Šalčininkų rajono savivaldybės investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Donata Ašmankevičienė paaiškino, kad jiems tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukti labai sunku.
Kyla nerimas
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad bendra politinė situacija Lenkijoje yra gana neapibrėžta.
„Pavyzdžiui, Europos Komisija dėl planuotų konstitucinių pokyčių teisinėje sistemoje netgi pagrasino pristabdyti Europos Sąjungos paramą.
Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes be to, yra daug kitų daromų sprendimų, kurie nebūtinai pagerina verslo sąlygas. Tai ypač svarbu užsienio kapitalo įmonėms. Kiek žinau, dalis užsienio įmonių yra pristabdžiusios plėtrą Lenkijoje arba netgi galvoja apie išėjimą“, – pasakojo jis.
Ž. Mauricas priminė, kad prieš maždaug 5 metus Varšuvos akcijų birža buvo viena pirmaujančių visoje ES, ypač pagal pirminių akcijų siūlymų skaičių.
„Buvo planų, kad Varšuvos akcijų birža gali tapti viena didžiausių, jei ne didžiausia. Tačiau dabar kalbos šia tema yra aprimusios, nes tas pats politinis neapibrėžtumas stabdo.
Šiandien Lenkija tolsta nuo rinkos ekonomikos, artėja didesnės valstybės kontrolės link. Tai daug klausimų kelia tiek jau šalyje esančiam verslui, tiek investuotojams“, – sakė ekonomistas.
Gerai tik kol kas
Ž. Mauricas taip pat pastebėjo, kad apie šias problemas mažai kalbama tik todėl, kad Lenkijos ekonominė situacija šiuo metu yra gera.
„Augimas spartus, vartojimas auga, bet tie lūkesčiai, kad Lenkija taps antra Amerika gali neišsipildyti, kas lems, kad verslo sąlygos ir augimo potencialas bus mažesnis“, – aiškino jis.
Ekonomistas teigė, kad verslas tikrai žvalgosi ir ieško kur galėtų bent jau diversifikuoti savo portfelį.
„Dalis verslo plečiasi į Vokietiją, nes ten situacija stabilesnė. Galbūt Lietuvos šiame radare dar nėra, bet galėtų atsirasti ir tapti vienu iš pasirinkimų. Reiktų pasiūlyti tai, ko Lenkijos valdžia negali.
Manau, kad viena ar kita Lenkijos įmonė tikrai gali susigundyti ir bent jau dalį savo gamybos ar valdymo veiklos perkelti. Tai gali būti tiek užsienio kapitalas jau veikiantis Lenkijoje, tiek ir jų vietinis“, – svarstė jis.
Ž. Maurico manymu, pavyzdžiu Lietuvai galėtų būti Liuksemburgas.
„Maža valstybė šalia didelės Prancūzijos. Jis gali pasiūlyti geras verslo sąlygas, mažesnius mokesčius ir pritraukdamas net ir nedidelę dalį, išlošti. Jei Lietuva pritrauktų 10 proc. Lenkijos įmonių, jų skaičius Lietuvoje padvigubėtų“, – palygino pašnekovas.
Beje, Lietuva jau šiandien verslo aplinką vertinančiame reitinge „Doing Business“ yra aukščiau už Lenkiją (24 vieta) ir užima 21 vietą. Latvija tame pačiame reitinge užima 14, o Estija – 12 vietas.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad naujausios Lenkijos valdžios verslui nedraugiškos iniciatyvos, pavyzdžiui, pasiūlymai kelti mokesčius, „Doing Business“ reitinge dar neatsispindi.
„Čia kol kas tik povandeninės srovės. Tikėtina, kad Lenkija į viršų nekils, o Baltijos šalių lūkestis – kad judės aukštyn“, – sakė jis.
Galimybė Šalčininkams?
M. Katinas komentavo, kad neaiški politinė situacija Lenkijoje silpnina šios valstybės konkurencinį pranašumą kovoje dėl TUI projektų.
„Pastebime, kad į regioną besidairančios užsienio bendrovės linkusios labiau svarstyti kitas šalis, tuo pačiu ir Lietuvą“, – teigė jis.
R. Skyrienė kaip galimą TUI centrą nurodė Šalčininkų rajoną, kur vienam gyventojui tenkančios investicijos, Statistikos departamento duomenimis, yra vienos mažiausių Lietuvoje.
Naujausiais, 2015 metų duomenimis, Šalčininkuose vienam gyventojui teko tik 16 eurų investicijų. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis buvo 4673 eurai, o Vilniaus mieste – net 16 729 eurai, t.y. tūkstantį kartų daugiau.
„Investuotojų forumas“ anksčiau yra bendradarbiavęs su Šalčininkų rajono savivaldybe ir rengė investicijų pritraukimo strategiją. Tačiau D. Ašmankevičienė nurodė, jog tai nedavė jokių rezultatų.
„Jiems pateikėme sąrašą sklypų, pastatų, kur galima būtų investuoti. Jie kelis kartus buvo atvažiavę. Pasakojo, kaip apie save papasakoti, kaip save pristatyti, kokiomis kalbomis. Lygtais sklandžiai bendradarbiavome, bet tuo metu su jų pagalba mes nieko nepasiekėme“, – sakė savivaldybės investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.
Vis dėlto, pašnekovė sutiko, kad Šalčininkai lenkiškoms investicijoms gali būti patrauklūs.
„Aišku, pas mus yra palankesnė situacija, nes 80 proc. gyventojų kalba lenkiškai. Yra gimnazija, kur mokiniai baigia lenkų kalba“, – teigė ji.
D. Ašmankevičienė taip pat aiškino, jog statistika apie Šalčininkams tenkančias TUI neatspindi visko.
„Sunku lyginti su Vilniumi ar kitu rajonu Lietuvoje. Šalčininkai yra uždaras pasienis, turime apie 200 kilometrų pasienio. Ten tikrai nė vienas investuotojas neateis dėl mažos darbo jėgos. Kam jiems statyti įmonę ar pramonės gamyklą čia?“ – kalbėjo pašnekovė.
Ji taip pat nurodė, kad Šalčininkai yra vos 40 kilometrų nuo Vilniaus, todėl didelė dalis kvalifikuotų specialistų dirba ten.
„Ir mes net kamščių neturime, labai gerai pasiekiame sostinę. Tas pats yra ir geram darbuotojui ar specialistui, kuris gali dirbti Vilniuje, o vakare grįžta į Šalčininkus.
Šalčininkuose TUI turėtų būti skaičiuojama kitaip, atsižvelgiant į tai, kad investuotojas geriau investuos prie Vilniaus, nei 40 km atstumu – Šalčininkuose“, – sakė savivaldybės atstovė.
