„ES investicijos išlieka vienu svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, todėl kiekvieną eurą privalome investuoti apgalvotai ir tikslingai. Labai svarbu, kad visos ES investicijos prisidėtų prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos augimo“, - sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Naujausiais duomenimis, 2014-2020 m. laikotarpio ES lėšomis įgyvendinama daugiau kaip 5 500 projektų, kuriems skirta beveik 40 proc. šio laikotarpio lėšų - 2,5 mlrd. eurų. Iš jų 1 mlrd. eurų už atliktas investicijas jau pasiekė projektų vykdytojus. Paskutiniais vertinimais, pagal ES investicijų spartą Lietuva yra pirma tarp naujųjų ES šalių bei trečia tarp visų narių. Daugiausiai lėšų investuota aplinkosaugos, susisiekimo, socialinės apsaugos, verslo bei energetinio efektyvumo srityse.
ES investicijos jau pasiekė 296 įmones, suteikta 924 paskolos ar garantijos daugiabučių namų modernizavimui iš atsinaujinančių finansavimo šaltinių, 163 000 gyventojų pagerinta vandens kokybė, daugiau kaip 32 000 bedarbių dalyvavo užimtumo ir kvalifikacijos kėlimo programose, o socialinė pagalba suteikta daugiau kaip 3 700 šeimų.
Atlikti vertinimai rodo, kad ES investicijomis įgyvendinami projektai turės svarios įtakos Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui. Jis turėtų būti didesnis apytiksliai 1,7 proc. nei būtų be šių investicijų. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. kiekvienas iš ES 2014-2020 m. fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP. Prognozuojant investicijų grąžą iki 2030 m., ji turėtų pasiekti 2,4 euro nominalios BVP grąžos. Lyginant su ankstesnių laikotarpių ES investicijų grąža, šio laikotarpio prognozuojamas investicijų efektyvumas yra gerokai didesnis, teigiama Finansų ministerijos pranešime.
