Jis nenuvertino tradicinės gamybos investicijų, taip pat ir iš užsienio, ypač Skandinavijos šalių, svarbos, ypač regionams. Šioje srityje A .Kubilius pasigedo aktyvesnės sisteminės Vyriausybės veiklos. Tačiau žvelgiant į tolesnę ateitį, pasak jo, Lietuvos ateitis yra aukštųjų technologijų platesnis vystymas, koncentruojantis į keletą sričių, kuriose jau šiandien esame pakankamai stiprūs, kaip informacinės, bio, lazerinės, šviesos technologijos.

„Lietuva, kaip ir kitos silpnos ekonomikos šalys, kurios tapo ES narėmis, patiria vieną išbandymą – taip vadinamą vidutinių pajamų spąstų išbandymą, kai pradedant trūkti darbo jėgos, jos kaina auga labai greitai ir tada yra prarandamas tradicinis – pigesnės darbo jėgos konkurencingumas.

Lietuva, mano manymu, yra kaip tik ant slenksčio tokių problemų, ir jeigu mes tų problemų neįveiksime, taip ir liksime niekaip nepasivejantys ES pragyvenimo vidurkio“, - aiškino A. Kubilius, duodamas interviu DELFI projektui „Įtakingiausieji“.

Pasak jo, vienintelis kelias to išvengti yra investuoti į aukštesnio produktyvumo ekonomiką. „Tie slėniai, kurie yra sukurti prie universitetų, mano įsitikinimu, yra geras instrumentas, tik jį reikia tinkamai panaudoti“, - sakė A. Kubilius.

Jo įsitikinimu, šiame etape ypač svarbu pasiekti rimtų persilaužymų kuriant aukščiausio lygmens universitetus.

„Diskusija, kurią Vyriausybė pradėjo, yra labai svarbi, bet ji nuėjo visai klystkeliais, nes dabar didžioji dalis diskusijos skiriama ne tam, kaip sukurti vieną ar du pasaulinio lygmens universitetus, o ką daryti su tais universitetais, kurie galbūt nebeturi jokių perspektyvų“, - sakė A. Kubilius.

Vyriausybės veiklą vadino chaotiška

Pasak A. Kubiliaus, dar anksti vertinti S. Skvernelio veiklą, tačiau jos veikimo tendencijos šiuo metu opozicijoje esančio buvusio premjero nedžiugina.

„Jeigu ten (A. Butkevičiaus Vyriausybėje – DELFI) buvo ketveri prarasti metai, tai čia gali būti ketveri blaškymosi metai.

Aš nematau koalicijos pajėgumo koncentruotis į keletą svarbiausių sričių ir ten siekti esminio persilaužymo. Labai daug chaotiško veikimo, kad ir, pavyzdžiui, dabar su mokesčiais, neaišku, kam to reikia, kodėl tas daroma, ir kokie bus to rezultatai“, - sakė A. Kubilius.

Konservatorius neneigė, kad Vyriausybė yra priėmusi „keletą sprendimą, kurie yra visai neblogi“, minėdamas urėdijų, „Lietuvos geležinkelių“ reformas, tačiau jis susidarė įspūdį, kad tai buvo atsitiktiniai žingsniai.

„Sistematiškumo ir aiškaus užsibrėžimo, ką norima pasiekti, ir ką reikia padaryti per artimiausius ketverius metus, aš šitoje Vyriausybėje nematau, ir kuo toliau, tuo gali būti daugiau to chaotiškumo ir blaškymosi smulkmenose“, - sakė A. Kubilius teigdamas, kad tai tiek premjero Sauliaus Skvernelio bendrapolitinės patirties trūkumo, tiek visos koalicijos problema.

Optimistas dėl ateities

Konservatorius buvo linkęs optimistiškai žvelgti į regiono ateities galimybes. „Aš matau galimybes, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, gali labai sparčiai eiti į priekį, bet su sąlyga, kad būsimos valdžios per artimiausią dešimtmetį sugebės imtis tokios atsakingos lyderystės naštos.

Tai yra sugebės ne trypčioti vietoje, ne chaotiškai užsiimti kažkokiomis smulkmenomis, o turėti labai aiškią ilgalaikę darbotvarkę ir ją stengtis įgyvendinti, tuo pačiu suteikti žmonėms viltį, kad Lietuvoje situacija gali keistis į gera. Man atrodo, kaip tik tos vilties neturėjimas arba jos praradimas daugelį žmonių ir skatina emigruoti iš Lietuvos“, - sakė A. Kubilius.

Krizėms reikia ruoštis

Pasak buvusio premjero, krizės normalioje demokratinėje rinkos ekonomikos valstybėje neišvengiamos, o dėl globalių krizių Lietuva sunkius išbandymus patiria maždaug kas dešimt metų.

„Tai buvo 2000 metais, 2009 metais, dabar jau tas laikotarpis dešimties metų iki sekančios galimos krizės pamažu artėja į pabaigą. Reikia būti viskam pasiruošus“, - sakė A. Kubilius šiuo metu dar neįžvelgiantis artėjančios ekonominės krizės ženklų.

Per paskutinę globalią ekonominę krizę už Vyriausybės vairo stovėjęs politikas sakė besigailįs tų sprendimų, kurių nepavyko įgyvendinti.

„Kaip ir ta pati Visagino atominė elektrinė. To pasekmės yra tai, kad dabar šalia Vilniaus kyla Astravo elektrinė. O tie priekaištai, kuriuos tenka girdėti ar tai dėl naktinės reformos, mokesčių reformos, taupymo, kai kurių ir labai skausmingų, tai visi tie priekaištai man truputį atrodo paviršutiniški“, - sakė A. Kubilius atkreipdamas dėmesį, kad tuomet per kelias savaites priimtų sprendimų dėl mokesčių per aštuonerius metus iki šiol niekas nepakeitė.

Buvęs premjeras nesileido į diskusijas, ar nebūtų buvę prasmingiau per krizę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kaip tai padarė latviai.

„Jeigu turėtume galimybę iš naujo grįžti atgal, ir svarstyti, ar reikia kreiptis į TVF, tai galbūt būtų kitokia diskusija. Bet tuo metu mes svarstėme visus klausimus tomis aplinkybėmis, kaip tai atrodė to meto aplinkybės“, - sakė A. Kubilius.

Politikas atskleidė, kad tuo metu sklandė gandai, kad latvių pavyzdžiu pasekus lietuviams, tą patį padarytų ir estai, o tada visos trys Baltijos valstybės bus priverstos devalvuoti savo valiutą.

„Mes to vengėme, suprasdami kokios skausmingos gali būti to pasekmės, ir aš matau tame ir pliusų, kad mes nesikreipėme, nes turėjome daugiau laisvės kai kuriais klausimais šiek tiek manevruoti, ir galų gale bendras rezultatas yra tas, (…) kad Lietuva vėliausiai įkrito į 2009 metų krizę ir anksčiausiai iš jos pakilo“, - sakė A. Kubilius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (959)