Smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius teigia, kad bent anksčiau buvo lifto dydžio slaptas kambarys – seifas, kuriame „VP grupės“ akcininkai laikė auksą ir milijonines sumas grynųjų pinigų „juodai dienai“.
Pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus atstovai tvirtina, kad jokio tokio seifo „Akropolyje“ nėra, o kalbos apie bendrą auksą ir grynuosius esą iš piršto laužtos – pareigūnai net netikrino tokių parodymų, nes ikiteisminis tyrimas buvęs nutrauktas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nei paneigė, nei patvirtino informacijos apie jai duotus parodymus, kad Juliui Numavičiui jo brolis Nerijus esą negrąžino daugiau kaip 3 mln. Eur vertės aukso ir grynųjų pinigų. Taip pat neaišku, ar tokie parodymai buvo kaip nors tirti.
Kiek pinigų tilptų lifto dydžio seife?
DELFI paklausė M. Marcinkevičiaus apie N. Numavičiaus brolio Juliaus parodymuose, kuriuos jis davęs FNTT, minimą slaptą „VP grupės“ akcininkų kambarį – seifą. Štai jo atstovų persiųsti atsakymai:
– Ar tikrai „Akropolyje“ buvo slaptas seifas su auksu ir grynaisiais pinigais, prie kurio priėjimą turėjo tik vienas žmogus?
– Tikrai taip.
– Ar ir dabar, Jūsų žiniomis, yra toks slaptas kambarys su seifu?
– Prieš šešerius metus buvo tikrai.
– Jei buvo ar yra, kiek daugiausia aukso ir grynųjų pinigų laikyta jame?
– Seifas buvo gero lifto dydžio.
– Kam jie (pinigai ir auksas) buvo ar yra skirti?
– Šis klausimas turėtų būtų skirtas žmogui, turėjusiam prieigą prie seifo.
– Ar tiesa, kad smulkesniems akcininkams N. Numavičius neatidavė jiems priklausančio turto dalies iš parodymuose minimo seifo?
– Iš J. Numavičiaus parodymų yra akivaizdu, jog ir J. Numavičius (jis yra Nerijaus brolis), žino, kad tokios bendrovės kaip „Akso“ buvo sukurtos tam, kad N. Numavičius be mokesčių galėtų išsitraukti pinigų iš verslo ir kartu jam nereikėtų dalintis su kitais (teismuose bylinėjamasi, kiek panašūs vieši pasisakymai atitinka tikrovę, tačiau kol kas nėra galutinių sprendimų ir neaišku, kas teisus, – aut. past.).
– Ar Jums buvo atiduota dalis to turto?
Pripažįsta esant ne vieną seifą
Pagrindinio „Vilniaus prekybos“ investuotojo N. Numavičiaus šeimos biuro „Talka LT“ vadovė Jolanta Bivainytė turėjo visiškai kitokią versiją dėl tariamo „aukso kambario“.
„„Akropolyje” nėra ir nebuvo jokio slapto seifo – tuometiniai verslo savininkai turėjo savo seifus. Kiekvienas akcininkas pats sprendė, kokį turtą ar dokumentus saugoti ir kaip su šiuo turtu elgtis.
„VP grupė“ niekada nėra pirkusi jokio aukso.
Šiuos iš konteksto ištrauktus kaltinimus vertiname kaip eilinį sisteminio ir jau dvejus metus vykstančio kelių asmenų spaudimo, nukreipto prieš Nerijų Numavičių, epizodą. Šiuo spaudimu siekiama vieno tikslo – bet kokiomis priemonėmis, net ir skleidžiant visiškus prasimanymus, menkinant reputaciją, išsireikalauti „ramybės mokestį“, – DELFI atsiųstame komentare teigė ji.
Anot vadovės, kaltinimams skleisti naudojamas platus priemonių arsenalas: teismai, prokuratūra, mokesčių priežiūrą vykdančios ir mokesčių mokėjimą tiriančios institucijos, žiniasklaida. Esą peržengiamos bet kokios etikos ribos, iškraipomi faktai ar net akivaizdžiai meluojama.
„Visi šie kaltinimai apie kažkokias neva pasisavintas sumas yra subliuškę, apie tai ne kartą skelbta viešai, o prokuratūra yra nutraukusi ikiteisminį tyrimą faktams nepasitvirtinus“, – nurodė ji.
DELFI bandė susisiekti su J. Numavičiumi, tačiau į el. laišką jis neatsakė, o prisiskambinti telefonu keliais bandymais jam nepavyko.
Po to, kai DELFI paklausė N. Numavičiaus atstovų apie galimą kambario – seifo buvimą, kuris minimas parodymuose FNTT, jo teisininkai teismui pateikė prašymą parodymus laikyti nevieša informacija.
Primename, kad dar 2015 m. smulkusis akcininkas M. Marcinkevičius dėl grupės griūties apkaltino pagrindinį akcininką N. Numavičių. Esą jis sulaužęs žodinę akcininkų sutartį perėmė grupės kontrolę.
Be to, verslininkas pažėrė įtarimų, neva grupėje galėjo būti taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema, o pasinaudojimas įmonių teisės instrumentais, panašu, „sudarė prielaidas išvengti mokesčių sumokėjimo“. Tokie įtarimai nėra įrodyti, dėl jų teismuose pradėta ne viena byla.
Papildyta rugpjūčio 11 d. 14:03 val.
Penktadienį FNTT atsiuntė tokį komentarą apie minėtus parodymus:
„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad dėl Jūsų paminėto ikiteisminio tyrimo 2016 m. rugpjūčio 19 d. Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą. Apie šį priimtą sprendimą Generalinė prokuratūra informavo 2016 m. rugpjūčio 22 dieną.
Minėta baudžiamoji byla yra saugoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, tačiau susipažinti su jos turiniu galima tik gavus prokuroro leidimą.“
Šio straipsnio ketvirtos pastraipos pirmas sakinys pakeistas: buvo ištrinti žodžiai „kol kas“.
