„Iš principo pagrindinis mūsų siūlymas yra susijęs su „Sodros“ įmokomis, būtent darbdavio, darbuotojo įmokų apjungimu ir atitinkamai bruto darbo užmokesčio pakilimu, taip pat darbo jėgos apmokestinimo išlyginimo su individualia veikla. Taip pat spręsti klausimą dėl, mūsų nuomone, nepakankamo nekilnojamojo turto mokesčio, mokesčių už aplinkos teršimą bazės netobulumo“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas.
„Esminė Lietuvos problema yra pakankamai menkas perskirstymo lygis, ir antras dalykas, PVM potencialo ir fakto atsilikimas. Mes tikrai velkamės Europos Sąjungos uodegoje“, - pridūrė jis.
Pasak LB vadovo, centrinio banko pasiūlymai galėtų prisidėti prie kovos su šešėline ekonomika ir galbūt mažintų jos mastus.
„Reikia sisteminių pokyčių. Mes ne kartą esame minėję, kad šešėlis yra vienas iš didžiausių vėžių Lietuvoje, todėl poveikis į elgseną, o tai galima padaryti per „Sodros“ įmokas, sujungiant sumokėjimą su gaunamomis išmokomis, tą aiškų ryšį parodant. Tai siejasi su mūsų pasiūlymais pensijų sistemai. Tokiu būdu galima perlaužti tą kartais tvyrantį nepasitikėjimą viešaisiais finansais, nes nuo 20 iki 25 proc. šešėlinė ekonomika yra tikrai didelė problema. Tą reikia spręsti“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Anot jo, visuotiniai automobilių ir NT mokesčiai galėtų efektyviai spręsti pajamų nelygybės problemą.
„Mano galva, turto mokesčiai, automobilių mokesčiai sprendžia tas pačias nelygybės problemas. Jie yra pakankamai lengvai administruojami mokesčiai, tai jie judėtų tomis kryptimis, kurių siekiama ir dabartiniu paketu. Mes galime būti nepasiruošę 25 metus (automobilių ir NT mokesčiams - BNS), bet kai tu pažiūri į pajamų struktūrą ir matai, kad pagrindinė dedamoji yra netiesioginiai mokesčiai. Palygini su kitomis panašaus išsivystymo šalimis, kur tiesioginiai mokesčiai vaidina didelę reikšme, taip pat turto ir aplinkos teršimo mokesčiai, tada kyla klausimas, kad kažkas, matyt, yra netvarkoje“, - teigė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtino, kad Vyriausybės planai turėtų padidinti mažiau uždirbančių žmonių pajamas.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad be jokios abejonės tiesioginė įtaka (biudžeto - BNS) pajamoms bus maždaug minus 220 mln. eurų ir be abejo jie bus nukreipti į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Iš principo tam, kad iš esmės perlaužti situaciją, mes siūlome radikalesnius sprendimus. Tikimės, kad su 2019 metų biudžeto ciklu tą galime pasiekti“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.