„Šita mokesčių pertvarka iš esmės nėra radikali reforma, tai yra daugybė pataisymų, pakoregavimų skirtingose srityse, bet mes turbūt net ir pagal viešosios erdvės reakciją truputį hipertrofuotai skiriame tam per daug dėmesio, kadangi tai tikrai nepakeis Lietuvos ekonomikos status quo radikaliai artimiausius keletus metų. Tai galėtų padaryti nebent kokia radikali mokesčių reforma, kuri arba smarkiai pagerintų sąlygas vietoje dirbantiems, arba užsienio investuotojams“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Anot G. Nausėdos, pertvarka labai nepakeis nei gyventojų, nei bendrovių finansinės padėties.
„Šie pertvarkymai daugeliu požiūriu labai nedaug pakeičia situaciją tiek atskiram žmogui, tiek ir įmonėms. Žinoma, išskyrus žemės ūkio įmones, kurios yra įkorporuojamos į bendrą apmokestinimo sistemą, bet net ir čia yra dvejų metų pereinamasis laikotarpis“, - teigė jis.
Tačiau, ekonomisto nuomone, svarbiausia mokesčių pertvarkos dalis yra susijusi su verslo skatinimu.
Pasak G. Nausėdos, būtent ši dalis turėtų labiausiai skatinti ekonomiką.
„Iš viso šito paketo didžiausią svarbą ir svorį suteikčiau būtent investicinei daliai, kuri numato, kad inovacijos ir verslas šioje šalyje bus skatinami ir bus skatinama daugiau negu, kad buvo daroma anksčiau. Atkreipčiau dėmesį, kad naujoms technologijoms numatyta 100 proc., o ne 50 proc., kad numatytas mažesnis pelno mokestis išradimų komerciniam naudojimui (5 proc. vietoj 15 proc. - BNS) ir įgyvendintos „Sodros“ lubos, kurios turės įtakos labai nedideliam žmonių skaičiui, bet žvelgiant į priekį, kad norima pritraukti įmones, kuriančias didelę pridėtinę vertę turinčias darbo vietas, tokia nuostata pasitarnautų teigiamai“, - BNS sakė G. Nausėda.
Prieš rinkimus žadėję iš esmės peržiūrėti šalies mokesčių sistemą, mažinti darbo apmokestinimą, įvesti kai kuriuos papildomus mokesčius, ketvirtadienį valdantieji galiausiai atskleidė, ko būtų galima tikėtis realiai.
Tiesa, premjeras Saulius Skvernelis apsidraudė, kad ir dabartiniai pasiūlymai nėra galutiniai, kadangi svarstant projektus Seime jie gali keistis.
Įvertino, kiek kainuos
Ketvirtadienį valdantieji pristatė mokesčių pertvarkos planą, o ekspertai paskaičiavo, kiek jis kainuotų. Iš viso biudžetams papildomai reikėtų apie 83 mln. eurų.
Galimas poveikis biudžetui 2018 m. įvertinus kiekvienos pertvarkos kainą.
Kiek kainuos mažinti pajamų nelygybę?
Skaičiuojama, kad padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, taip pat didinti papildomą PPD neįgaliesiems ir atsisakyti papildomojo NPD už vaikus pareikalautų 19 mln. eurų.
Nustatyti darbdavio „Sodros“ įmokoms minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio „grindis“, kai jos būtų taikomos tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms, atneštų papildomus 102 mln. eurų.
Jei pajamos iki MMA nebus apmokestinamos 3 proc. „Sodros“ mokesčiu kurį moka darbuotojas, tai kainuotų 29,2 mln. eurų.
O kiekvienam vaikui nepriklausomai nuo šeimos pajamų mokėti 30 eurų ir skirti papildomą priedą testuojant pajamas, jei šeima augina 1-2 vaikus, ir netestuojant pajamų, jei šeima augina 3 ir daugiau vaikų atsieitų papildomus 195 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomas priedas būtų 28,5 euro už vaiką iki 2 m. ir 15,2 euro už vyresnį, nei 2 metai.
Kiek kainuos skatinti verslumą?
Vienerių metų „Sodros“ įmokų atostogas savarankišką veiklą pradedantiems asmenims kainuos 23 mln. eurų,
Nustatyti „Sodros“ įmokų „lubas“, dirbantiems pagal darbo sutartis – 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) per metus kainuos dar apie 40 mln. eurų.
Kiek kainuos reformos finansavimas?
PVM srityje – siūlys 15 proc.. PVM lengvatą viešbučiams (+7 mln.); šildymui (-24 mln.), taip pat siūlys mažinti PVM tarifą iki 5 proc. knygoms, spaudai (-3 mln.), keleivių vežimo paslaugoms (-10 mln.), receptiniams vaistams (-11 mln.), tad iš viso papildomai reikės 41 mln. eurų.
Akcizų srityje – naikinti lengvatą aplinkos taršą sąlygojantiems produktams lemtų papildomas 0,7 mln. eurų pajamas.
Žemės ūkio sektoriuje naikinamos lengvatos atneštų dar 9 mln. eurų. Tai – siūlymas naikinti pelno mokesčio 5 proc. lengvatinį tarifą žemės ūkio įmonėms, išskyrus kooperatyvus, žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus, kurių pajamos didesnės nei 45 000 eurų, apmokestinti bendra tvarka kaip ir kitus individualia veikla užsiimančius gyventojus, priklausomai nuo gaunamo pelno dydžio, taip pat siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams.
Tolygiau paskirsčius smulkaus verslo apmokestinimą taip pat turėtų būti gauta papildomų pajamų.
Suvienodinus „Sodros“ įmokas visiems savarankiškai dirbantiems asmenims turėtų būti gauti 6 mln. eurų, padidinus nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą – 1,6 mln. eurų, padidinus akcizus dyzeliniam kurui – 14 mln. eurų. Mokesčių administravimo gerinimo priemonės, tikimasi, atneštų 130 mln. eurų.
Ką siūlo
Vyriausybė siūlo nuo kitų metų centriniam šildymui taikyti naują lengvatinį 15 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Nuo birželio šildymui taikomas standartinis 21 proc. PVM, tačiau nuo spalio jis vėl turėtų būti sumažintas iki 9 proc. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą šildymui mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai.
Siekiant pritraukti užsienio investicijų, nuo 2018 metų siūloma įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas. Tokiu atveju „Sodros“ įmokų nereikėtų mokėti nuo didesnės kaip 8,2 tūkst. eurų atlyginimo (iki mokesčių) dalies.
Premjero S. Skvernelio Vyriausybė neatsisako ketinimų naikinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) auginantiems vaikus tėvams, tačiau žada didesnius vaiko pinigus mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Palyginti su birželio pradžioje skelbtais pasiūlymais, atsisakoma ketinimų naikinti statybos ir autoremonto veiklų verslo liudijimus, koreguojamos planuotos žemės ūkio apmokestinimo permainos, atsisakoma planų taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.
Atsisakoma siūlymo naikinti PVM lengvatą viešbučiams - jiems taip pat siūloma taikyti naują 15 proc. tarifą. Nuo 2018-ųjų knygoms ir keleivių vežimo paslaugoms siūloma taikyti 5 proc. tarifą vietoj 9 proc. PVM, kuris būtų iš viso panaikintas.
Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia - jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.
