„Turgus jau seniai nėra ta vieta, kur žmonės tikisi kažko gauti pigiau. Žinoma, ateina ir tokių, bet dažnai pastarieji pasisukioja ir nebegrįžta. Negalima geresnės prekės gauti pigiau už prastesnę. Čia žmonės ateina kokybės, nes pomidoras, kuris sunoko ant krūmo ir buvo nuskintas tik šį rytą, visada bus skanesnis už tą, kuris nuskintas dar žalias ir noko keliaudamas iš Ispanijos į mūsų prekybos centrą“, - sako ūkininkų produkcija prekiaujančios parduotuvėlės „Skonio ritmu“ vadovas Laimonas Navickas.

Bendrovės „Benedikto turgus“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, dvi svarbiausios priežastys, dėl kurių žmonės renkasi turgų, tai galimybė įsigyti lietuviškų produktų tiesiai iš ūkininko bei galimybė gauti šviežesnių produktų. Šiuos veiksnius kaip svarbiausius renkantis turgų nurodė po 56 proc. respondentų.

Galimybę turguje įsigyti šviežesnių produktų ypač vertina moterys (68 proc.) ir jaunimas (62 proc.). Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovams (68 proc.) ir namų šeimininkėms (63 proc.) svarbu, kad produktus gali įsigyti tiesiai iš ūkininko.

52,5 proc. respondentų nurodė, kad turguje lankosi, nes čia tikisi gauti kokybiškesnių produktų. Labiausiai kokybę akcentavo darbininkai ir techniniai darbuotojai (57 proc.) bei aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (54,5 proc.).

Turgų, kaip vietą kur produktų galima įsigyti pigiau, nurodė 41 proc. respondentų. Tai aktualiausia namų šeimininkėms (52,5 proc. ) ir pensininkams (44 proc.).

Po 24 proc. respondentų renkasi turgų dėl to, kad mėgsta asmeninį kontaktą ir apsiperka pas tą patį pardavėją bei dėl galimybės paragauti perkamo produkto. Dar 23 proc. apklausos dalyvių turgų renkasi dėl to, kad mėgsta pabendrauti su prekybininkais, o apsipirkimas jiems yra ir laiko praleidimo būdas. Mėgstantiems pirkti turguje svarbu ir tai, jog čia galima rasti prekių, kurių nėra parduotuvėse (20 proc.) ir žinojimas, jog apsipirkdamas palaiko vietos gamintojus (12 proc.).

Apklausos duomenimis, turguje produktų įsigyja 79 proc. Lietuvos gyventojų. Kalbintų prekybininkų manymu, šis procentas būtų dar didesnis, jei turgūs būtų labiau reprezentatyvūs.

„Dabar Vilniuje yra vos keli turgeliai, kuriuose yra malonu būti, kitur - be tvarkos išmėtyti kioskai, palapinės. Manau, dabar dalį potencialių pirkėjų nuo turgaus atgraso netvarka“, - sako „Rolando daržovių“ vadovas Rolandas Vestartas.

Savo šeimos ir kitų ūkininkų išaugintą produkciją parduodantis pašnekovas sako, kad keičiasi ne tik pirkėjų, bet ir pačių prekiautojų poreikiai. „Sėdėti lietuje ir gaudyti vėjo nešamą palapinę ar žiemą sugrubusiomis rankomis skaičiuoti monetas - menkas malonumas. Pardavėjai taip pat nori dirbti estetiškoje, šiltoje aplinkoje, turėti stacionarią vietą produktams susidėti“, - kalba R. Vestartas, nusprendęs persikelti į gruodį duris atversiantį „Benedikto turgų“, kuris ir veiks ilgiau už kitus, ir bus įrengtas pagal šiuolaikišką pirkėjui ir pardavėjui patogią koncepciją.

L. Navickas pasigenda turgaus, kuriame pirkėjai galėtų atsiskaityti banko kortelėmis, nes dauguma žmonių darbo užmokestį gauna būtent į jas. „Dirbti naujajame turguje apsisprendžiau tikėdamasis, kad tai bus prekyvietė, kurioje klientų sulauksime nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dabar daugumoje turgų, jei prastas oras, jokia prekyba praktiškai nevyksta“, - pasakoja mėsos ir pieno produktais prekiaujančios parduotuvėlės vadovas.

Vilniaus Ukmergės gatvėje, vietoj sudegusios Centrinės ūkininkų turgavietės statomas „Benedikto turgus“ žada, kad nuo kitų prekyviečių skirsis ne tik jaukia aplinka, bet ir aptarnavimo kokybe: prekyvietė veiks nuo 9 iki 21 val., čia bus galima atsiskaityti kortelėmis, o visiems prekybininkams bus keliamai aukšti produkcijos kokybės ir kilmės reikalavimai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)