Komentuodamas naujausius duomenis, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 3,9 proc., SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, atkreipė dėmesį į tokias padidėjimo priežastis:

„Daugiausia įtakos tam turėjo prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriai. Žodis „maitinimas“ čia yra kaip sykis savo vietoje – mūsų ekonomika įžengė į mitybos savo krūtine režimą, kai augama pirmiausia dėl vidaus paklausos, kurią savo ruožtu stiprina pajamų didėjimas.

Iš čia kyla pora svarbių išvadų – tokia maža ekonomika kaip Lietuvos gali grįsti savo plėtrą „savimityba“ tol, kol eksportas ir investicijos labai „negadina žaidimo“. Sąlygoms tarptautinėje rinkoje pablogėjus, augančių pajamų ir vartojimo grandinė gana greitai nutrūktų ir toks maitinimosi modelis pasirodytų besąs netvarus.“
Gitanas Nausėda

Kita vertus ekonomistas pastebėjo, kad dabartinis ūkio augimas mūsų visuomenės nepadaro laimingesne.

„Tų, kurių atlyginimai yra mažesni nei vidutiniai, pajamos auga lėčiau nei tų, kurie ir taip gyvena geriau nei vidutinis statistinis lietuvis (šiemet taip yra dėl paimtos „minutės pertraukėlės“ keliant minimalią mėnesinę algą).

Pastarieji džiaugiasi papildomomis pajamomis mažiau nei džiaugtųsi pirmieji. Laimės sąvoka išplaukusi, o nepasiturinčiųjų ribinis polinkis vartoti yra didesnis ir artimas 1, t. y. kiekvieno papildomo euro didžioji dalis yra skiriama vartoti. O tai galėtų akceleruoti vidaus paklausos degimo variklį dar labiau nei dabar“, – komentavo G. Nausėda.

Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas akcentavo kitas šalies ūkio augimo priežastis ir įspėjo apie vidutinio laikotarpio rizikas.

„Pastaruoju metu pagrindinis ekonominio aktyvumo variklis yra eksportas. Svarbiausios priežastys, lemiančios sparčią eksporto plėtrą, yra atsigavusi paklausa Rusijoje ir kitose NVS valstybėse. Taip pat – spartesnis ekonomikos augimas euro zonos, Skandinavijos šalyse. Puikius eksporto rezultatus rodo elektros įrangos, metalo apdirbimo, baldų gamybos įmonės. Šių sektorių sėkmę lemia ne tik vietos verslo rezultatai, bet ir sėkminga užsienio gamybos įmonių plėtra Lietuvoje.

Kita vertus, antrąjį ketvirtį gamybos apimtys augo šiek tiek lėčiau nei metų pradžioje dėl smarkiai susitraukusių gėrimų pramonės apimčių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gėrimus gaminančių įmonių perdavimai susitraukė net 31 proc. Didžiausios įtakos tam turėjo nuo kovo augę akcizai alkoholiui, smarkiai padidinę alkoholinių gėrimų kainas“, – komentavo jis.
Rokas Grajauskas

Ekonomisto pastebėjimu, alkoholinių gėrimų pardavimas iš dalies lėmė tai, kad mažmeninės prekybos augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo lėčiausias per pastaruosius dvejus metus ir siekė 4,7 proc.

„Viena vertus, didelė dalis gyventojų siekė pasipildyti alkoholio atsargas sausio-vasario mėnesiais, prieš akcizų padidinimą. Kita vertus, staigus kainų šuolis galėjo apskritai šiek tiek atvėsinti paklausą alkoholiniams gėrimams. Šiuo metu dar ankstoka daryti tvirtas išvadas apie tai, ar sumenkusios alkoholio pardavimo apimtys yra laikinas ar išliekantis reiškinys.

Antroji priežastis, stabdžiusi vartojimą, – įsibėgėjanti infliacija, kuri suvalgo vis didesnę dalį gyventojų perkamosios galios. Vidutinė infliacija antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3,4 proc. ir buvo aukščiausia per pastaruosius penkerius metus. Išankstinis liepos mėn. rodiklis jau signalizavo 4,1 proc. infliaciją – tokio kainų augimo Lietuvoje nebuvo nuo 2011–ųjų pabaigos“, – komentavo R. Grajauskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu pagreitį įgaunantis atlyginimų augimas grasina įsukti šalies ekonomiką į vis sparčiau augančio vartojimo, lūkesčių ir kainų pasiutpolkę. Ryškesnis nekilnojamojo turto kainų augimas būtų tik vienas iš tokio proceso simptomų.

„Pagrindinė rizika vidutiniu laikotarpiu išlieka tai, kad įsibėgėjant kainų ir atlyginimų augimui, Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos gali prarasti konkurencingumą užsienio rinkose. Norint to išvengti, reikalingos investicijos į našumo didinimą, o svarbiausia – į ekonomikos struktūros kaitą.

Augant sąnaudoms turime persiorientuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias gamybos ir paslaugų šakas. Čia svarbų vaidmenį turi vaidinti šalies švietimo, ypač aukštojo mokslo, sistema. Didinti našumą padėtų ir į tai orientuotos mokestinės lengvatos, pavyzdžiui, žemesnis pelno mokesčio tarifas mokslinių išradimų komercializavimui, taip pat nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui“, – apibendrino ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)