Tai patyrė šiaulietė Vika, su bendraklasiais apsilankiusi Vilniuje. Paaiškėjus stojimo į aukštąsias rezultatams, sutvarkę visus dokumentus, jaunuoliai nusprendė prisėsti populiarioje sostinės Vilniaus gatvėje esančioje „Caffeine“ kavinėje.

Mergina pasakojo, kad viskas nutiko išeinant iš patalpos, kur yra tualetas ir sandėliukas. Ją nuo visos kavinės skiria į abi puses varstomos medinės durys, kurių apačia apkalta metalu. Be to, prie patalpos yra dar keli laipteliai ir nuo grindų iki durų atsiranda apie 15 cm tarpas.

„Išeidama iš patalpos susidūriau su kitu vaikinu ir jis man palaikė šias duris, kad praeičiau. Tačiau dėl kažkokio nelaimingo atsitiktinumo šias duris jis paleido ir jos iš visų jėgų trenkė į mano dešinės kojos pėdą. Smūgis buvo gan stiprus, nes nuo kojos nukrito batas.

Iš pradžių nesuvokiau, kas atsitiko, tik pajutau didžiulį skausmą pėdoje ir bandžiau apsiauti batą. Kitas vaikinas, sėdėjęs netoliese prie staliuko, nusiėmė ausines ir paklausė, ar man nereiktų iškviesti greitosios pagalbos. Kadangi iš pradžių nemačiau ir nesupratau, kas man atsitiko, atsakiau, kad čia nieko tokio ir viskas susitvarkys.

Bet tada vėl pasižiūrėjau į savo pėdą ir pamačiau didžiulę balą kraujo ant kavinės plytelių. Tuo momentu nebežinojau, ką daryti ir net nebejaučiau skausmo. Nepažįstamas vaikinas pakvietė kavinės darbuotojus padėti ir iškvietė greitąją pagalbą. Baisiausia buvo tai, kad kraujas iš pėdos bėgo tiesiog čiurkšle ir jo nebuvo įmanoma visiškai sustabdyti“, – kruvinus drabužius ir batus prisiminė Erika.

Ji teigė esanti labai dėkinga kavinės darbuotojui, kuris visiškai nepasimetė ir suteikė pirmąją pagalbą, žinojo kaip elgtis šioje situacijoje.

„Greitosios medicinos pagalbos ekipažo teko laukti apie 10–15 min. Atvykusios medikės aprišo žaizdą ir teko vykti į Lazdynų ligoninę, kur žaizda buvo dezinfekuota ir susiūta keturiomis siūlėmis. Štai toks nekaltas atsitiktinumas gali sugadinti visus vasaros planus“, – atsiduso mergina.

Kavinę valdančios bendrovės „Caffeine Roasters“ kavos ir komunikacijos vadovas Nidas Kiuberis situaciją pakomentavo taip:

„Visų pirma mes norėtume viešai atsiprašyti už šį incidentą. Taip atsitiko pirmą kartą nuo kavinės renovacijos laiko, t. y. per trejus metus. Būtų gerai gauti žmogaus kontaktus, nes norėčiau susisiekti ir atsiprašyti asmeniškai.

Imsimės prevencinių priemonių – užklijuosime įspėjamuosius lipdukus, apžiūrėsime durų mechanizmą ir atitinkamai jį tvarkysime, jei su juo yra bėda. Personalas neturėjo su durimis incidentų, bet, žinoma, apie tai pasikalbėjome jau ir su kavinės kolektyvu.“

DELFI paklausė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kas tokiais atvejais užsako už kavinės klientų saugumą, jų patirtą žalą. Tarnyba atsiuntė tokį komentarą:

„Jūsų aprašomas atvejis iššaukia deliktinę atsakomybę, kurią reglamentuoja Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis: „Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais <...>.“

Kiekvienu atveju patirti nuostoliai turi būti atlyginami, jeigu asmuo kaltas, taip pat jeigu atsiradę nuostoliai susiję su veiksmais, dėl kurių atsirado žala.

Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje numatyta, kad jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Šiuo atveju nukentėjusi klientė turėtų kreiptis į kavinės administraciją raštu, pateikiant reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (pavyzdžiui, gydymo, vaistų išlaidas ir pan.). Kartu su prašymu svarbu pateikti žalą bei nuostolius pagrindžiančius įrodymus (pavyzdžiui, gydytojo išrašo, recepto, vaistų apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopijas ir pan.).

Pažymėtina, kad kavinės administracija privalo užtikrinti savo klientams saugią aplinką. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais kaltė turi būti įrodyta. Kavinės administracijai nesutinkant su klientės (nukentėjusiosios šalies) nurodytu žalos dydžiu ar pateiktu kaltinimu, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimus dėl turtinės žalos dydžio nustatymo bei atlyginimo.

Atsižvelgdami į Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris numato, kad atitinkamų statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, papildomai siūlytume minėtų klausimu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (75)