Krepšininkas į Lietuvą skrido su visa šeima – žmona ir trim vaikais, todėl daiktus susikrovė į tris didelius lagaminus. „Aeroflot“ aviakompanijos skrydis buvo jungiamasis: pirmas – iš Permės į Maskvą, kitas – iš Maskvos į Kauną.
„Atskridome pusę 11 ryte, atvažiuojame namo, žiūrime – spynos sulaužytos, visi daiktai išmėtyti. Matosi, kad kažkas buvo žiūrima, tikrinama, žiūrėsime, ar niekas nedingo“, – sako jis.
K. Lavrinovičius teigia oro uoste nepastebėjęs, kad su lagaminais kažkas būtų ne taip, kadangi labai skubėjo namo: „Nepatikėsite, mes laukėme oro uoste lagaminų 1,5 valandos, na, gal valandą 15 minučių, – pasitikslino. – Žmonės jau net panikuoti buvo pradėję, o mes tokie pavargę buvome, naktį nemiegoję, dar automobilis lauke laukė, tai greit susikrovėme ir nieko nepastebėjome.“
Grįžus namo laukė nemaloni staigmena – prabangių lagaminų užtrauktukai buvo sugadinti.
„Pas mus buvo tikrai geri lagaminai, kurie užsirakina, su kodais. Net geležiniai užtrauktukai buvo sulaužyti. Trys lagaminai – ir visi trys vienodai suniokoti. Nežinau, ar mums vieniems taip padarė, ar visiems, net neįsivaizduoju. Būtų vienam lagaminui taip, pagalvočiau, gal lūžo kas, bet kai visi trys...
Vyrą labiausia supykdė, kad niekas nesutiko už tai prisiimti kaltės: „Vieniems paskambini – sako skambinti kitiems, paskui paskambini tiems – sako skambinti dar kitiems. Kreipėmės ir į oro uostą, ir į dingusio bagažo skyrių, ir avialinijas kreipėmės – nieko. Nėra kaltų.
Gal čia jau Maskvoje, gal Permėje taip įvyko, nežinau, aš nieko nekaltinu. Bet kažkas gi turi atsakomybę prisiimti, nors atsiprašyti, pakalbėti normaliai, žmoniškai“, – vylėsi krepšininkas.
Tikrina atvejį
Lietuvos oro uostų komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė apgailestavo dėl įvykio ir teigė besiaiškinanti situaciją, ar lagaminai galėjo būti apgadinti Kauno oro uoste, kadangi iš ne Europos Sąjungos atskridusiųjų keleivių bagažas yra tikrinamas.
„Drįsčiau teigti, kad teisės išlupti užtrauktukus tikrai nėra. Patikrą galima padaryti atsegant lagaminą, o nesugadinant jį. Tikrinti bagažą muitinės ar bagažo patikros darbuotojai tikrai gali – tam ir yra aviacinė apsauga, bet vis tiek turėtų prižiūrėti keleivių bagažą ir stengtis jo nesuniokoti.“
Ji ragino nukentėjusįjį rašyti raštišką skundą, geriausia, oro linijoms, kurios turėtų pradėti tyrimą.
„Esame užfiksavę nukentėjusiojo skambutį, jam buvo patarta rašyti raštišką skundo formą internetu, ir atvejis bus tiriamas. Šiuo metu bandome žiūrėti vaizdo įrašus ir aiškinamės situaciją“, – sakė ji.
I. Baltrušaitienės teigimu, už bagažą po skrydžio atsakingos antžeminio aptarnavimo įmonės.
Tuo metu bendrovės „SKYCOP“, kovojančios už keleivių teises su oro linijomis, vadovas Marius Stonkus komentavo, kad paprastai atsakomybę už sugadintą bagažą turėtų prisiimti oro linijos.
„Pagal Monrealio konvenciją, vežėjas, t. y. oro linija, atsako už žalą, atsiradusią sugadinus įregistruotą bagažą, jeigu sugadinimo priežastis įvyko orlaivyje arba bet kuriuo kitu laikotarpiu, per kurį vežėjas buvo atsakingas už įregistruotą bagažą. Taigi bendrovė, kuri neatsakingai elgėsi ir grubiai pažeidė keleivio teises turėtų atlyginti patirtą žalą.
Nepaisant to, Monrealio konvencija, priešingai nei ES 261 reglamentas, nustatantis iki 600 eurų kompensaciją už atšauktus ar vėluojančius skrydžius, nenumato konkrečios kompensacijos sumos.
Bet kuriuo atveju, paraginčiau brolį kreiptis į oro liniją užpildant skundą ir prašymą atlyginti patirtą žalą – aiškiai paaiškinti situaciją bei pateikti įrodymus. Jei oro linija piktybiškai nesutiks atlyginti nuostolius, kovoti dėl kompensacijos gali tekti teisme“, – teigė jis.
