Prieš kurį laiką viešoje erdvėje buvo daug diskutuojama apie tai, ką galima laikyti visuomenės viduriniąja klase, kas yra jos atstovai Lietuvoje, kiek jie turi uždirbti ar ką leisti sau nusipirkti nepatirdami didesnių rūpesčių.
Be to, Vyriausybei teikiant siūlymus dėl būsimų mokesčių pakeitimų, kyla nemažai klausimų, kaip jie paveiks ne tik pačius skurdžiausius gyventojus, bet ir vidutiniokus.
Šiuos ir kitus klausimus Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Aušra Maldeikienė oficialiai uždavusios finansų ministrui Viliui Šapokai sulaukė tokio atsakymo:
„Ekonominėje teorijoje viduriniąją klasę bandoma apibrėžti pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal galimybę patenkinti ne tik būtinuosius poreikius arba gaunamų pajamų palyginimą su kitomis pajamomis.
Jeigu vadovautumėmės viduriniosios klasės apibrėžimo principu, kuris apima mediana paremtus skaičiavimus <...>, taip pat pritaikius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naudojamus rodiklius <...>, t. y. viduriniąja klase laikant į intervalą nuo 0,75 iki 2 pajamų medianos patenkančius asmenis, taip pat remiantis „Sodros“ duomenimis apie apdraustųjų pasiskirstymą pagal pajamas, galime daryti prielaidą, kad šiuo metu viduriniąją klasę sudarytų asmenys, kurių atlyginimas prieš mokesčius yra nuo 450 Eur iki 1200 Eur per mėnesį.“
Mediana yra skaičių aibės vidurinis skaičius. Į vieną eilę išrikiavę visų šalies darbuotojų oficialų atlyginimą „ant popieriaus“ viduryje rastume 600 Eur, kas ir būtų mediana.
Atskaičius mokesčius nuo ministro minimų 450 Eur (600 x 0,75) ir 1200 Eur (600 x 2), išeitų, kad Lietuvoje viduriniosios klasės atstovai uždirba maždaug nuo 383 Eur iki 912 Eur per mėnesį „į rankas“.
„Sodros“ duomenimis, tarp visų šalies darbuotojų yra 610 tūkst. asmenų (t. y. 56 proc. visų apdraustųjų), per mėnesį uždirbančių nuo 450 Eur iki 1200 Eur neatskaičius mokesčių.
Kodėl neįtrauktos kitos pajamos?
Ministro atsakymuose A. Maldeikienė pasigedo ekonomikos žinių ir loginio mąstymo:
„Pirmiausia, jis teigia, kad vidurinioji klasė yra tie žmonės, kurie gali leisti sau šį tą daugiau, kas būtų logiška.
Tačiau tikėtis, kad žmogus, kuris į rankas gauna apie 320 Eur, Lietuvoje gali adekvačiai gyventi, yra naivu. Kalbėti, kad toks žmogus gali ką nors daugiau sau leisti, yra ciniška. Net ta viršutinė riba – apie 800 Eur į rankas – iš tikrųjų kalba apie gyvenimą, kuriame niekada nesuskausta dantų. Nekalbant jau apie jų taisymą iš esmės – radikaliai traukti ir ką nors dėti.“
„Kalbėdamas apie viduriniąją klasę, jis sako, kad remiasi EBPO tyrimu, kuriame atseit nurodyta, jog vidurinioji klasė yra tie, kurių pajamos – nuo 0,75 iki 2 medianų. Tame pačiame sakinyje jis staiga pajamas paverčia darbo užmokesčiu.
Lietuvoje didesnė dalis pajamų gaunama ne darbo užmokesčio pavidalu, o kaip pajamos už turtą, nuomą, įvairiausios individualios veiklos, verslo liudijimų, ūkininkų pajamos ir t. t. Vadinasi, jis tiesiog ieško kvailių“, – kalbėjo politikė.
Anot jos, taip norima pasiteisinti, kodėl Lietuvoje nepriimami normalūs vakarietiški progresiniai mokesčiai. Esą daug uždirbančiųjų nėra, tad nėra ir kam didesnių mokesčių mokėti. Tačiau toks pasiteisinimas grindžiamas duomenimis tik apie darbo užmokestį nevertinus kitų rūšių pajamų.
„Ir lieka didelė paslaptis, kas čia Vilniaus gatvėje pro mane ką tik pravažiavo su „Porsche“. <...> Gėda skaityti, nežinau, kokiose diskusijose galima kalbėti. Žmonės yra kvailinami. Tikrai ne tokia yra pajamų mediana. Galbūt tokia yra darbo užmokesčio mediana pagal „Sodrą“.
Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad „Sodros“ duomenys neatspindi gyventojų gaunamų „vokelių“. Tai reiškia, žmonių pajamos realiai yra didesnės. Tai yra to paties finansų ministro veiklos laukas. Jeigu jis mąstytų, tikriausiai turėtų suvokti, kad tie žmonės gauna ne „vokelį“ ir tą mažutį atlyginimą, jie atsiduria iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – aiškino A. Maldeikienė.
Protingiems žmonėms – emigruoti
Seimo narės nuomone, Vyriausybės rengiamos mokesčių permainos viduriniajai klasei nieko gero nežada. Sparčiai smukdoma nuo 2000 m. ji ir toliau bus stumiama skurdo link. Ypač sudėtinga ir toliau bus viešojo sektoriaus darbuotojams – gydytojams, mokytojams, mokslininkams ir kt.
„Visi šie žmonės pakliūva į bepročio vietą. Jei jie sugeba uždirbti 1000–1200 Eur „į rankas“ (čia, mano manymu, yra viduriniosios klasės minimali riba), ir jau galėtų pretenduoti į viduriniąją klasę, kažkokį pajamų planavimą, tai jie vėl bus apmokestinti.
Paprastai šios klasės atstovai vaikus leidžia į normalesnes mokyklas, yra daugiau knygų namuose, į koncertą reikia turėti bilietą ir t. t. Tai reiškia, kai tik jie čia pakliūva, juos vėl apmokestina. Ir jie tuos pinigus turi dalytis su apačiomis.
O viršūnės su niekuo nesidalija. 1 proc. turtingiausių žmonių turi 42 mokestines lengvatas – klaikus kiekis mokestinių lengvatų, o apmokestinimas nulinis.
Ir matai, kad daugiau nei pusė jų pajamų iš viso neapmokestinamos, o kitos – mažu tarifu, jie iš tiesų gyvena porše ir lambordžinių karalystėje ir atvirai, ciniškai tyčiojasi iš tautos“, – komentavo pašnekovė.
Ji prognozavo, kad viso to tragiškos pasekmės bus už 10 metų. Esą neliks nei gydytojų, nei mokytojų, jauni specialistai emigruos: „Šita mokesčių reforma yra skirta paskatinti emigraciją. Ir ne šiaip emigraciją, o protingų žmonių emigraciją.“
„Geriausia būtų sulaukti bent šiokio tokio aiškesnio vaizdo, kas liks pasiūlymų pakete, nes kol kas kas ką nori, tas tą čiauška. Čia labiau net ne apie poveikį viduriniajai klasei galima kalbėti. Kadangi čia – ne mokesčių reforma, o tik šiokių tokių pinigų įdėjimas į mažų pajamų gavėjų kišenes, tai viduriniajai klasei iš to tiesiogiai nieko nebus, bet netiesiogiai – minusas.
Kad ir per neapmokestinamų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms. Jeigu minimalios algos gavėjų išmokos nemažinamos (o jos nemažinamos), tai reiškia, kad „Sodroje“, palyginti su dabar esamu, dar padidėja perskirstymas mažų pajamų gavėjų naudai. Ir šią naštą neš vidurinioji klasė.“
Įvardyti skaičių netikslinga ir neobjektyvu
„Pradėkime nuo to, jog ekonomikos teorijoje nėra vieno viduriniosios klasės apibrėžimo. Vienos teorijos ją sieja su galimybe sočiai pavalgyti, atostogauti kartą per metus ir pan., kitos dar prideda galimybę nueiti į teatrą, nusipirkti knygų, skirti pinigų laisvalaikio pramogoms ir t. t.
Noriu pabrėžti, kad yra dar daug dedamųjų dalių: šeimos padėtis, profesija, sukauptas turtas ir pajamos, paskolos, perkamoji galia, pagal kurias žmogų būtų galima priskirti viduriniąjai klasei ar kitam visuomenės sluoksniui.
Akivaizdu, kad ta pati suma žmogui, gyvenančiam vienam, be skolų ir paskolų, kitų įsipareigojimų, reikš vienokią gyvenimo kokybę, o kitam – auginančiam 3 vaikus, slaugančiam tėvus, mokančiam paskolą už būstą, – visai kitokią.
Todėl vieno skaičiaus įvardijimas nėra nei tikslingas, nei objektyvus“, – aiškino ministras.
Jo teigimu, šios temos komentuotojai renkasi skirtingus, jiems artimesnius kriterijus. Esą atsakant Seimo narėms ir buvo nurodyta, kad yra daugybė teorijų, o „Sodros“ skaičiuojamos draudžiamosios pajamos buvo paimtos kaip pavyzdys.
„Primenu, kad kitų metų Vyriausybės prioritetas – kova su skurdu ir socialinės atskirties mažinimas. Ateityje išsprendus šias problemas, atsižvelgus į valstybės finansines galimybes, būtų galima kalbėti ir, pavyzdžiui, apie darbo jėgos mokesčių sumažinimą viduriniajai klasei.
Dar kartą akcentuočiau, kad šiais pakeitimais viduriniajai klasei nepridedame jokių naujų mokesčių. Siekiame sukurti papildomas galimybes pradėti savo verslą, paprastiname individualios veiklos mokesčius, siekiame pritraukti investicijas, kad būtų kuriamos geriau mokamos darbo vietos“, – informavo ministras.
