Nepaliečių teigimu, jiems buvo žadama vidutinė 1300 eurų alga, o iš tiesų ji siekė vos 120 eurų.
Dėl galimos prekybos žmonėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jau apklausti tiek darbininkai iš Nepalo, tiek Lietuvoje juos įdarbinę asmenys. Pastariesiems įtarimai kol kas nepareikšti, jie apklausti kaip specialieji liudytojai.
„Situacija gana slidi, todėl kol visų duomenų nesurinksime, negalėsime pasakyti, kas čia vyksta. Yra labai daug klausimų, kurie labai keisti.
Be to, susiduriame su dideliais sunkumais dėl kalbos, angliškai gali susikalbėti tik keli nepaliečiai, todėl tas tyrimas gali užtrukti ilgesnį laiką“, - „Lietuvos rytui“ sakė tyrimui vadovaujanti prokurorė Edita Ignatavičienė.
DELFI maždaug prieš metus rašė, kad tuo metu Lietuvos darbo birža buvo gavusi 38 prašymus dėl leidimų dirbti išdavimo mūrininkams ir betonuotojams iš Nepalo.
Užsienio žiniasklaidoje 2016 m. rugpjūčio pabaigoje pasirodė žinia, kad Nepalo įdarbinimo užsienyje departamentui pavyko gauti Darbo ir užimtumo ministerijos patvirtinimą dėl planų Lietuvą paskelbti kaip galimą nepaliečių įsidarbinimo vietą.
Pranešime nurodoma, kad departamentas inicijavo procesą po to, kai darbuotojų paieškos agentūros pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad Lietuvos įmonėse yra 1 200 laisvų darbo vietų.
Prieš priimdama sprendimą leisti Nepalo gyventojams vykti dirbti į Lietuvą šalies vyriausybė turi išanalizuoti šalies būklę, surinkti visus duomenis, susijusius su socialine, ekonomine ir politine padėtimi.
Šiuo metu neapliečiams yra leista vykti dirbti į daugiau nei 100 šalių.