Jei situacijos pažįstamos, veikiausiai susidūrėte su suplanuotu gaminių nusidėvėjimu.
Rodos, įsigyti daiktai ir prietaisai tarnauja vis trumpiau, o rasti ilgaamžių priemonių darosi itin sunku. Be kita ko, nemažai žmonių kaip vieną pagrindinių kriterijų prekės kokybei nustatyti vis dar laiko kainą, taip kartais nusiperka prastą prekę už didelę kainą.
Dėl to europarlamentarai šių metų liepos pradžioje pritarė siūlymams ir balsavo dėl rezoliucijos, numatančios sankcijas už gamintojų suplanuotų gaminių nusidėvėjimą. Tai leistų pailginti gaminių, prietaisų ir kitų įrenginių naudojimo trukmę.
Be to, svarstoma sukurti nepriklausomą sistemą, kuri padėtų testuoti gaminius ir nustatyti, ar gamintojai išties suplanavo jų nusidėvėjimą. Tokiu atveju gamintojai būtų baudžiami.
Kartu siūloma įpareigoti gamintojus ženklinti buitinę techniką, elektroninius prietaisus ir kitus gaminius – nurodyti jų naudojimo trukmę.
DELFI domisi, kaip tokius siūlymus vertina gamintojai ir vartotojai, ir ar pirkėjai tikrai iš to turės naudos.
Ketinimai pradžiugino
Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas siūlymą uždrausti suplanuotą gaminių nusidėvėjimą teigė vertinantis teigiamai.
„Pas mus į Lietuvą atkeliauja daug pakankamai blogos kokybės daiktų. Iš praktikos matyti, kad gamintojai nelabai siekia, jog vartotojai gerbtų įmonės vardą.
Didesni gigantai, kaip „Apple“, „Samsung“, dar saugo vardą, o smulkesnės kompanijos nelabai, ypač buvę gerbiami prekių ženklai, jei bendrovės valdymas kito ar ji atsirado kitose rankose, buvo parduota. Yra gamintojų, kurie iš to buvusio gero vardo bando tik pasipelnyti, o iš tiesų, naudodamiesi geru vardu, daro vadinamąjį chlamą.“
Žmonės šiandien dažnai apsigauna rinkdamiesi prekę, kurios kaina didesnė, galvoja, kad ji geresnė.
Taigi toks ženklinimas tik padėtų vartotojams apsispręsti. Būtų daug paprasčiau, nei remtis kaimyno ar draugo pasakojimais, kad šios įmonės daiktas geriau veikia, nors, pasirodo, ta įmonė gamina nuo zaporožiečių iki mersedesų, ir tik naudojasi garsios firmos vardu.“
Toks ketinimas ženklinti prekes, vengiant suplanuoto gaminių nusidėvėjimo, anot „ACC Distribution“, prekiaujančios kompiuterių įranga, Produktų ir rinkodaros vadovo Marijaus Miceikos, bendrovės neišgąsdintų.
„Manome, kad tai leis gamintojams argumentuotai pagrįsti savo gaminamų elektronikos prietaisų kainas, o vartotojams taps aiškiau, kokį prietaisą jie perka ir kiek galimai jis tarnaus.
Dabar rinkoje dažnai pastebime situacijų, kad vartotojai renkasi santykinai brangesnius daiktus, tačiau tai ne visada reiškia, kad kokybiškesnius, nes nėra ženklinimo, kuris leistų tinkamai įvertinti ir priimti vartotojui naudingiausią sprendimą.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas Alfredas Skinulis sako, kad ženklinimas vartotojams išties būtų naudingas: „Kuo daugiau pateikiama informacijos vartotojui – tuo geriau. Elektronikos ženklinimas nėra kažkokia naujiena, šiuo metu, pavyzdžiui, bendrovės ženklina prietaisus, pažymi, kad juos draudžiama šalinti su kitomis buitinėmis atliekomis. Aišku, kiekvienas ženklinimas kainuoja gamintojui ir netiesiogiai – vartotojui“, – atkreipia dėmesį.
Prietaisams mažus reikalavimus keliame patys
Dar 2014 m. „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 77 proc. vartotojų teigė, kad mieliau taisytų savo turimus daiktus ir įrenginius, negu pirktų naujus.
Visgi dėl didelių taisymo paslaugų kainų dažnai juos pakeičia naujais arba tiesiog išmeta.
2016 m. Europos Parlamento užsakytoje studijoje išryškėjo, kad pirkėjai tikisi, jog smulkūs elektroniniai prietaisai, tokie kaip elektroniniai dantų šepetukai, žaislai, mobilūs telefonai ar avalynė, turėtų tarnauti viso labo 1–2 metus.
3–4 metų tarnavimo tikimasi iš nešiojamųjų kompiuterių, specifinių drabužių, paltų, dviračių.
5–6 metus, anot jų, turėtų tarnauti vaizdo kameros, paprasta virtuvės techninė įranga, siurbliai, skalbyklės.
Televizoriai, stambi virtuvės buitinė technika, lovos, šaldytuvai turėtų būti tinkami naudoti 7–10 metų.
Ilgaamžiškesni, t. y. daugiau nei 10 metų, tarnauti, anot apklaustųjų, turėtų stambi namų technika, pvz., boileris, saulės baterijų sistema ant stogo, specialūs baldai.
P. Mereckas teigė, kad tokia kontrolė išties turėtų vykti, nes tai leistų kovoti ir su dar viena suklestėjusia žmonijos yda – besaikiu vartojimu.
„Iš vienos pusės pažiūrėjus, tas besaikis vartojimas lyg kuria darbo vietas, bet iš kitų ekonominių pusių ir ekologijos pusės, šitas perteklinis vartojimas iš tiesų yra kenksmingas, ir su juo reikėtų kovoti.
Dabar vartojame tam, kad vartotume, o ne gyventume komfortiškai. Ir taip sukamės kaip voverės rate“, – mano jis.
P. Mereckas atkreipia dėmesį, kad pačių pirkėjų lūkesčiai, kiek turėtų tarnauti jų įsigyta prekė, yra sumažėję, nes dėl vartotojiškumo patys linkę dažnai keisti prekes.
Tam pritaria ir Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis: „Yra techninis nusidėvėjimas ir yra moralinis nusidėvėjimas. Pavyzdžiui, yra naujas telefonas, kurio gali netgi nenaudoti, bet po metų tas modelis jau pasensta – t. y. telefonas geras, bet morališkai pasenęs“, – sako jis.
Kitas dalykas – patys gamintojai taip pat rūpinasi, kad tie įrenginiai, kurie veikia, tačiau savininkas jau nenori jais naudotis, keliautų žiedinės ekonomikos ratu ir grįžtų į rinką – būtų dar kartą panaudoti. Pavyzdžiui, mažesnes pajamas gaunantis asmuo galėtų nusipirkti siurblį, kuris ne toks modernus, bet dar veikia.“
Kad technologijos keičiasi ypač sparčiai, ir žmonės dažnai įsigyja naujų elektronikos įrenginių ne todėl, kad jie sugenda, suvokia ir patys pardavėjai bei gamintojai.
„Žmonės perka naujų įrenginių, nes nori, kad jie turėtų naujų funkcijų, kitokį dizainą, sparčiau veiktų, būtų integruoti su kitais įrenginiais ir pan. Pavyzdžiui, nešiojamųjų kompiuterių vidutinis veikimo ciklas yra 3–4 metai, tačiau žmonės nutaria pasikeisti savo turimą kompiuterį vos išėjus naujam modeliui. Lygiai tas pats yra su telefonais ir kitais prietaisais“, – sako M. Miceika.
Nežino savo teisių
Pagal 2016 m. Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto projektą, kuriuo remtasi siūlant rezoliuciją, taip pat norima sustiprinti vartotojų teises į teisinę atitikties garantiją.
Juo siūloma išlaikyti 24 mėnesių teisinės garantijos laikotarpį, kuris būtų mažiausias, ir valstybėms narėms suteikti galimybę nustatyti labiau vartotojus saugančias nacionalines nuostatas.
Šiuo metu Lietuvoje Civilinis kodeksas nustato būtent mažiausią – dvejų metų – teisinę garantiją. Vadinasi, vartotojas turi teisę pareikšti reikalavimus pardavėjui per dvejus metus. Tuo metu komercinis garantijos laikotarpis, nustatytas paties gamintojo, gali būti trumpesnis ar ilgesnis.
Komercinei garantijai pasibaigus, teisinė garantija galioja ir taikoma, tačiau įrodinėjimo pareiga pagal galiojančių įstatymų nuostatas iš pardavėjo pereina vartotojui.
Tačiau kai kurie gamintojai įtariami suplanuojantys gaminio nusidėvėjimą, kuris atitiktų garantijos laikotarpį – t. y. baigusis garantiniam laikotarpiui, prekė gali staiga pradėti nebeveikti.
„Mūsų Civilinis kodeksas skelbia, kad prekė kokybiška turi būti dvejus metus, tad kai kurie gamintojai taip stengiasi ir daryti – tai jau seniai pastebėtas dalykas“, – atskleidžia P. Mereckas.
„Dveji metai – tai, anot mūsų valdžios, jau pakankamas nusidėvėjimo laiko tarpsnis. Man, kaip vartotojui, rūpi tik garantinis laikotarpis. Apie jį turėtų būti kruopščiau informuojami vartotojai, nes kai kurie net savo teisių nežino“, – sako A. Miškinis.
