Taigi, po mokesčių pertvarkos Lietuvoje turėtų likti standartinis 21 proc. ir du lengvatiniai – 5 proc. ir 15 proc. PMV tarifai. Apie tai DELFI papasakojo neįvardintu norėjęs likti šaltinis Vyriausybėje.
Antradienį Vyriausybėje vyko premjero Sauliaus Skvernelio, finansų ministro Viliaus Šapokos, socialinių reikalų ir darbo ministro Lino Kukuraičio ir ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus pasitarimas dėl mokesčių pertvarkos.
Po pasitarimo V. Šapoka sakė, kad visuomenei patobulinta mokesčių pertvarka bus pristatyta kitą savaitę.
Spręs dėl šildymo
Naikinamas 9 proc. tarifas iki šių metų birželio buvo taikomas centriniam šildymui. Tačiau šiuo metu svarstoma šią lengvatą grąžinti, o nuo 2018 metų pradėti taikyti naują lengvatinį PVM tarifą.
DELFI primena, kad Europos Komisija leidžia turėti tik du lengvatinius PVM tarifus.
Šiuo metu 9 proc. tarifas knygoms, periodiniams leidiniams ir apgyvendinimo paslaugoms. 5 proc. tarifas taikomas vaistams.
Neoficialiomis DELFI žiniomis, Vyriausybė siūlys nuo kitų metų centriniam šildymui taikyti naują 15 proc. tarifą.
Kaip po pasitarimo Vyriausybėje kalbėjo ūkio ministras M. Sinkevičius, kova šiuo klausimu persikels į Seimą.
„Jei bus 5 proc. ir kito dydžio lengvatiniai tarifai, tai visos lengvatos, kurioms praeityje buvo taikomas 9 proc. tarifas, turės būti perkeltos prie 5 proc. arba kito dydžio“, – komentavo M. Sinkevičius.
Viešbučiams liks, bet kitokia
M. Sinkevičius antradienį žurnalistams taip pat pasakė, kad lengvatinis PVM tarifas viešbučiams turėtų likti, tačiau jis bus kitoks.
„Dar pirmajame mokesčių pertvarkos pristatyme prieš kelis mėnesius išreiškiau abejonę, ar teisingas kelias būtų naikinti PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms.
Taip sakiau, nes jei turėtume 21 proc. tarifą, tada Europos Sąjungoje būtume antri po Danijos, kur jis siekia 25 proc. Palyginimui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – tarifai yra beveik dvigubai mažesni“, – pasakojo M. Sinkevičius.
Ūkio ministras sakė, kad šiandien Finansų ministerija yra išgirdusi jo ir viešbučių atstovų išsakytus argumentus.
„Vyriausybėje esame sutarę, kad plačiau visus mokestinius pakeitimus oficialiai pristatysime kitą savaitę. Aš jau leidau sau atskleisti, kad Finansų ministerija pakeitė savo poziciją dėl PVM lengvatos apgyvendinimo paslaugoms ir planuojama, kad ji liks, tačiau ne to paties dydžio, koks yra dabar“, – DELFI sakė M. Sinkevičius.
Kas dar siūloma
Praėjusią savaitę Finansų ministerija informavo, kad per viešąsias konsultacijas dėl mokesčių pakeitimų iš viso gauta apie 40 asmenų ir asocijuotų struktūrų atsiliepimų: „Daugiausia diskutuotos sritys: žemės ūkis (daugmaž per pusę pasiskirstė argumentai už ir prieš siūlomus pakeitimus). Pusė rašiusiųjų siūlė priimti progresinius mokesčius, kita pusė – jokiu būdu jų nepriimti. Daug dėmesio sulaukė pakeitimai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiais“.
Ministerija tikino, kad į kai kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta, pagal juos pakoreguoti pradiniai projektai. Mokesčių įstatymų pakeitimus kartu su 2018 m. valstybės biudžeto projektu Vyriausybė Seimui teiks rudenį.
Primename, kad pradinis mokesčių pakeitimų projektas buvo pristatytas birželį. Tada buvo siūlyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD, t.y. pajamų sumą, nuo kurios nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio) nuo 310 eurų iki minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 380 eurų.
Tačiau taip pat pasiūlyta atsisakyti papildomos pajamų lengvatos tėvams ir ją pakeisti tikslinėmis vaiko išmokomis. Vienodo dydžio išmokos – po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką, po 75 eurų – už trečią ir paskesnius vaikus – būtų mokamos nepriklausomai nuo tėvų pajamų ir turto. Tiesa, socialinės rizikos šeimoms išmoka būtų mokama maisto produktais, paslaugomis, talonais ir pan.
Daug prieštaringų vertinimų sulaukė pasiūlymas patvirtinti 100 eurų neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems asmenims. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas šį pasiūlymą yra pavadinęs akibrokštu, nes, jo įsitikinimu, labiausiai dėl šios nuostatos išloštų darbdaviai, o ne darbuotojai.
Dar vienas siūlomas pakeitimas – MMA (380 eurų) dydžio socialinio draudimo įmokų „grindys“ darbdaviams. Įgyvendinus šią nuostatą „Sodros“ įmokas būtų privalu mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip minimumas, nesvarbu, ar darbuotojas dirba 1 val. ar 40 val. per savaitę.
Finansų ministerija siūlė atsisakyti individualios veiklos rūšių skirstymo pagal 5 proc. ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kad jo dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno.
Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą buvo užsimota peržiūrėti individualios veiklos rūšių sąrašą ir atsisakyti statybos, automobilių remonto veiklų.
Norėdama paskatinti gyventojų verslumą Finansų ministerija siūlė priimti 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ smulkiajam verslui pradėti, taip pat 1 metų „Sodros“ įmokų „atostogas“ pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.
Be to, buvo siūloma nustatyti 5 proc. pelno mokestį (vietoje 15 proc.) išradimams komercializuoti, o investuojantiems į technologinį atsinaujinimą taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą (vietoje dabartinių 50 proc.).
Galiausia svarstyta patvirtinti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus dydžio (dabar tai būtų 98 tūkst. eurų) „Sodros“ įmokų „lubas“. Esą taip būtų pritraukiama papildomų užsienio investicijų.
