Tai jis paskelbė po antradienio susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu. Tiesa, pats premjeras apie planuojamas permainas žurnalistams nepasakė nė žodžio. Šį darbą jis paliko finansų ministrui.

„Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, nes galime turėti tik du lengvatinius tarifus. Atitinkamai esame peržiūrėję, kurioms prekėms ir paslaugoms galėtų būti taikomas mažesnis tarifas, vietoje devynių – 5 procentai“, – sakė ministras ir užsiminė, kad svarstyti skirtingi PVM tarifai ir kitoms prekėms.

Jo teigimu, daugiausia pasiūlymų iš visuomenės gauta dėl neapmokestinamojo dydžio prilyginimo minimaliai mėnesinei algai, dėl papildomų lengvatų ir kt.

V. Šapoka žadėjo, kad visai visuomenei būsimos permainos bus pristatytos kitą savaitę.

„Kalbant apie visą (mokesčių pokyčių paketą, – aut past.) paketą, jis bus tobulesnis“, – tikino V. Šapoka.

Ne ką daugiau po susitikimo pas premjerą pasakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius užsiminė, kad PVM lengvata viešbučiams bus taikoma, tačiau esą tai bus „tarpinis variantas“ tarp dabartinio apgyvendinimo paslaugų apmokestinimo ir radikalaus pasiūlymo visiškai naikinti lengvatą.

Domėjosi žemės ūkiu ir PVM

Praėjusią savaitę Finansų ministerija informavo, kad per viešąsias konsultacijas dėl mokesčių pakeitimų iš viso gauta apie 40 asmenų ir asocijuotų struktūrų atsiliepimų:

„Daugiausia diskutuotos sritys: žemės ūkis (daugmaž per pusę pasiskirstė argumentai už ir prieš siūlomus pakeitimus). Pusė rašiusiųjų siūlė priimti progresinius mokesčius, kita pusė – jokiu būdu jų nepriimti. Daug dėmesio sulaukė pakeitimai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiais.“

Ministerija tikino, kad į kai kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta, pagal juos pakoreguoti pradiniai projektai. Mokesčių įstatymų pakeitimus kartu su 2018 m. valstybės biudžeto projektu Vyriausybė Seimui teiks rudenį.

Primename, kad pradinis mokesčių pakeitimų projektas buvo pristatytas birželį. Tada buvo siūlyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD, t. y. pajamų sumą, nuo kurios nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio) nuo 310 Eur iki minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 380 Eur.

Tačiau taip pat pasiūlyta atsisakyti papildomos pajamų lengvatos tėvams ir ją pakeisti tikslinėmis vaiko išmokomis. Vienodo dydžio išmokos – po 30 Eur už pirmą ir antrą vaiką, po 75 Eur – už trečią ir paskesnius vaikus – būtų mokamos nepriklausomai nuo tėvų pajamų ir turto. Tiesa, socialinės rizikos šeimoms išmoka būtų mokama maisto produktais, paslaugomis, talonais ir pan.

Daug prieštaringų vertinimų sulaukė pasiūlymas patvirtinti 100 Eur neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems asmenims. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas šį pasiūlymą yra pavadinęs akibrokštu, nes, jo įsitikinimu, labiausiai dėl šios nuostatos išloštų darbdaviai, o ne darbuotojai.

Dar vienas siūlomas pakeitimas – MMA (380 Eur) dydžio socialinio draudimo įmokų „grindys“ darbdaviams. Įgyvendinus šią nuostatą „Sodros“ įmokas būtų privalu mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip minimumas, nesvarbu, ar darbuotojas dirba 1 val. ar 40 val. per savaitę.

Finansų ministerija siūlė atsisakyti individualios veiklos rūšių skirstymo pagal 5 proc. ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kad jo dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno.

Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą buvo užsimota peržiūrėti individualios veiklos rūšių sąrašą ir atsisakyti statybos, automobilių remonto veiklų.

Norėdama paskatinti gyventojų verslumą Finansų ministerija siūlė priimti 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ smulkiajam verslui pradėti, taip pat 1 metų „Sodros“ įmokų „atostogas“ pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.

Be to, buvo siūloma nustatyti 5 proc. pelno mokestį (vietoje 15 proc.) išradimams komercializuoti, o investuojantiems į technologinį atsinaujinimą taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą (vietoje dabartinių 50 proc.).

Galiausia svarstyta patvirtinti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus dydžio (dabar tai būtų 98 tūkst. Eur) „Sodros“ įmokų „lubas“. Esą taip būtų pritraukiama papildomų užsienio investicijų.