Kuo visa tai baigsis: kainos didelės, o pajamos nelabai

Jeigu ir toliau viskas brangs, o gyventojų pajamų augimas nusilps, produktyvumas nedidės, tai taps didžiausia šalies problema, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Ketvirtadienį vyko Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdis, kuriame euro zonos centrinių bankų vadovai aptarė finansų rinkų ir ekonomikos situaciją, vykdomų priemonių veiksmingumą.

„Pagrindinė žinutė – niekas nesikeičia. Programa toliau įgyvendinama iki metų galų, jei reikės, tai ir ilgiau. Kita žinutė – pagrindinės diskusijos dėl ateities vyks rudenį, tačiau nereiškia, kad rugsėjį. Rudenį vyks keli posėdžiai, kuriuos bus galima apie tai diskutuoti“, – penktadienį žurnalistams pasakojo iš posėdžio grįžęs Lietuvos banko vadovas.

Jo teigimu, dar kartą aiškiai buvo patvirtinta, kad euro zonoje situacija gerėja, ekonomikos augimo tempai lieka tokie patys, nedarbo lygis mažėja, jis yra mažiausias nuo 2009 m. kovo.

„Defliacijos šmėkla yra pasitraukusi, visi kalba apie kantrybę. Vidutinio ar ilgesnio laikotarpio rinkų prognozės rodo, kad anksčiau ar vėliau prie tikslo (kad infliacija būtų artima 2 proc., – aut. past.) bus priartėta. Ekonominio augimo prasme rytojus šviesus. Ekonominio augimo prasme. Kažkokių debesų nėra. Tarptautinė aplinka, Kinija, JAV, čia klausimų yra, bet stabilus augimas tęsiasi“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuvai dabartinė euro zonos padėtis reiškia stabilią perspektyvą, nes mūsų ūkio pagrindiniai ūkio varikliai – eksportas ir vidaus vartojimas.

„Faktas tas, kad paskutinio mėnesio Lietuvos infliacija buvo didžiausia euro zonoje. Nepamirškime, kad tą nulemia keli faktoriai. Vienas iš pagrindinių faktorių – 9 proc. per metus augantys atlyginimai. <...> Antras faktorius – mūsų fiskalinė politika. Būtent akcizai ir PVM šildymo lengvata. Vien šios dvi priemonės truktelėjo mūsų infliaciją beveik 1 proc. Nebūtų buvę šių dalykų, būtų buvę kitaip. Bet tai prognozuoti ir natūralūs dalykai. Jeigu neturėtume tų mokestinių sprendimų, mūsų kainų augimo tempas būtų labai artimas, kokį matome Estijoje ir Latvijoje.

Čia, matyt, esminis klausimas yra toks: pajamos auga, bet kaip mūsų našumas, kaip išlaikysime konkurencingumą, kad neatsidurtume vidutinių pajamų spąstuose, kai kainos didelės, o pajamos nelabai ir prarandame plėtros potencialią. Čia būtų galvos skausmas visai valstybei“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anot jo, Estija lenkia Lietuvą ne tik atlyginimų dydžio prasme, bet ir kainomis.

„Vidutiniu laikotarpiu Lietuvoje bus taip kaip Estijoje. Pajamų augimo faktas yra gerai. Atlyginimų augimas gali padėti spręsti didžiausią bėdą – emigraciją ir demografijos problemas.

Paskutiniai duomenys Estijoje rodo, kad jie turi demografiškai teigiamą situaciją: daugiau estų kilmės gyventojų sugrįžo, daugiau trečiųjų šalių piliečių atvyko į šalį. <...> Pajamų lygis jau toks, kad žmonės čia rimtai svarsto apie sprendimus, nulemsiančius grįžimą į tėvynę“, – komentavo V. Vasiliauskas.

Kitas ECB Valdančiosios tarybos posėdis numatytas rugsėjį.