IT žinovas teigiamai įvertino ketvirtadienį paskelbtą žinią, kad didžiausiems Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams Europos Komisija leido kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą.
„Tai yra fantastiškai geras dalykas ir labai didelis žingsnis link to, kad mes atsikratysime piniginių, - nors jau egzistuoja technologijos, kad piniginės niekada nebeprireiktų. Suprantama, į mūsų kraštą viskas „atrieda“ lėčiau“, - naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį teigė Dž. Paršonis.
Technologijų apžvalgininkas pastebėjo, kad mobilusis telefonas jau seniai tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, o ne vien susisiekimo priemone. Tad į šį prietaisą perkėlus mokėjimus, „virtualizavus“ lojalumo korteles, bilietus, telefonu bus galima naudotis kaip visaverčiu popierinių ir plastikinių priemonių pakaitalu. Tiesa, fragmentiškai mobiliųjų mokėjimų paslaugos jau teikiamos, bet patogios sistemingos infrastruktūros dar stinga.
„Trūksta to praktiškojo žingsnio, kad galėtum tiesiog užėjęs į kavinę, nesukdamas sau galvos, kokių pinigų turi - grynųjų ar negrynųjų, kokia kortelė - tiesiog paimti ir sumokėti. Lengvai, paprastai, greitai“, - sako IT žinovas.
Dž. Paršonio teigimu, pirmieji momentinių mokėjimų naudotojai bus būtent renginių organizatoriai, kavinės, pirmiausia jaunimui pritaikytos vietos. Dėl naujų technologijų gali laimėti ir kitoks verslas.
„Renginiai, kavinės gal jau dabar kalbasi su operatoriais. Šis dalykas būtų naudingas, pavyzdžiui, gatvės prekeiviams vaisiais ar gėlėmis, nes jiems tuomet nereikia kasos aparato, jie gali turėti tobulą apskaitą ir pateikti mokesčiams. Nežinau, ar jie tuo apsidžiaugs, ar nuliūs, bet yra tokia galimybė“, - pridūrė Dž. Paršonis.
Į klausimą, ar naujųjų technologijų kaina vartotojams bus patrauklesnė, palyginti su dabartiniais banko pavedimais, ekspertas atsakė abejojantis, ar čia vartotojai galės daug sutaupyti.
Savo ruožtu, vertindamas saugumo aspektą, Dž. Paršonis buvo optimistiškesnis. Pasak jo, netrukus jau nebeliks išmaniųjų telefonų, kurie neturėtų vieno ar net kelių vienas kitą papildančių biometrinių matuoklių (pirštų atspaudo, akies vyzdžio), tai reiškia, kad įrenginiu negalės naudotis niekas, išskyrus jo savininką.
Kita galima saugumo spraga - duomenų perdavimas, bet jis bus šifruotas ir momentinis. Galiausiai lieka operatorių duomenų bazės, tačiau ir šiuo atveju pašnekovas teigė, kad mobiliojo ryšio bendrovės turi didelę saugių sistemų diegimo patirtį - kaip ir bankai ar pagrindinės valstybinės institucijos, - tad rizika maža.
Informacinių technologijų ekspertas mano, kad reikės šiek tiek lukterėti, kol momentiniai mokėjimai paplis Lietuvoje, tačiau ilgai laukti tikrai neteks.
„Reikės prekybininkams atitinkamai pasiruošti, gebėti tuos mokėjimus priimti, apdoroti greitai, patogiai. O žmonės labai greitai pripras. Manyčiau, kad metų užteks visiškai, kad mes jau būtume pripratę vienoje ar daugelyje vietų susimokėti ar priimti mokėjimus“, - kalbėjo Dž. Paršonis, atkreipęs dėmesį į sėkmingą taksi paslaugoms skirtų programėlių plėtrą, nors jomis, anot eksperto, naudotis gerokai sudėtingiau, nei bus momentinių mokėjimų atveju.
Europos Komisija leido operatoriams „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą. Jos kūrimą įgyvendins visų trijų operatorių valdoma bendrovė „Mobilūs mokėjimai“.
Momentiniai mokėjimai vartotojams leis mobiliuoju telefonu įvairiose prekybos vietose atsiskaityti už prekes ir paslaugas, taip pat suteiks galimybę tarpusavyje operatyviai atlikti piniginius pervedimus bet kuriuo paros metu - net ir švenčių bei poilsio dienomis.
