JAV kritikavo Kinijos prekybos perteklių ir reikalavo „sąžiningesnių“ prekybinių susitarimų.
Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmetė tarifų kiniškam plienui galimybės.
„JAV ir Kinijos išsamaus ekonominio dialogo“ metinio susitikimo pradžioje šalies prekybos sekretorius Wilburas Rossas sukritikavo 347 mlrd. JAV dolerių Kinijos prekybos su JAV perteklių. Pasibaigus deryboms V. Rosas ir JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas padarė trumpą pareiškimą. „Kinija pripažįsta mūsų bendrą tikslą mažinti prekybos deficitą, ir šio tikslo abi šalys pasiryžusios siekti bendromis pastangomis“, - teigiama pareiškime.
Anksčiau manyta, kad klausimas dėl plieno tarifų bus viena iš sunkiausių derybų temų, tačiau šiuo klausimu nebuvo sulaukta jokio pareiškimo tiek iš Kinijos, tiek ir iš JAV pusės.
JAV kaltina Kiniją pertekliniais plieno pajėgumais, kenkiančiais JAV gamintojams, ir grasina įvesti tarifus.
JAV plieno įmonių akcijų vertė žymiai šoktelėjo, nes investuotojai tylą šiuo klausimu įvertino kaip padidėjusią JAV priemonių dėl kiniško plieno įvedimo tikimybę.
Kaip skelbia „Reuters“ agentūra, JAV prezidentas D. Trumpas užsiminė žurnalistams, kad tarifai plienui yra „tikėtini“.
Ekspertai teigia ir nesitikėję, kad per šias derybas bus pasiekta svarbių susitarimų opiausiais klausimais.
Per šių metų gegužę vykusias derybas JAV ir Kinija susitarė didinti tarpusavio vištienos ir jautienos prekybą, kinai savo ruožtu pažadėjo suteikti Jungtinių Valstijų įmonėms didesnę prieigą prie finansinio sektoriaus kompanijų. Šalys sutiko, kad Kinija pradės importuoti amerikietišką jautieną ne vėliau kaip iki liepos 16 dienos. Be to, Pekinas taip pat įsipareigojo leisti JAV įmonėms pradėti licencijavimo procesą banko kortelių paslaugų sektoriuje, kuriame įmonė „UnionPay“ iš esmės turi monopolį. JAV taip pat užsiminė apie norą į Kiniją eksportuoti daugiau suskystintųjų gamtinių dujų ir teigė, kad su kinais gali derėtis dėl įvairaus pobūdžio sutarčių, tarp jų - ir dėl ilgalaikių.
