„Pasiūlymas dėl euro zonos biudžeto ir finansų ministro svarstytinas ilguoju laikotarpiu. Šiai diskusijai esame atviri, tačiau galvojame, kad tokie instituciniai klausimai nereikalauja skubių sprendimų ir nėra patys svarbiausi Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo kontekste“, – BNS sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, Lietuva mano, kad šiuo metu svarbiausia atkurti pasitikėjimą tiek ES projektu, tiek Ekonomine ir pinigų sąjunga, kuri turėtų tapti atsparesnė ir patrauklesnė, kad euro zonos šalys galėtų efektyviau reaguoti į ekonomikos pokyčius, o likusios ES šalys norėtų prisijungti prie euro zonos.
„Tai galime padaryti užtikrindami jau anksčiau sutartų taisyklių patikimumą, užbaigdami pradėtus darbus, pavyzdžiui, Bankų sąjungos gilinimą, Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą bei socialinių ir ekonominių skirtumų tarp euro zonos narių mažinimą“, – tvirtino V.Šapoka.
Emanuelis Makronas siūlo sukurti specialų euro zonos biudžetą, atskirą parlamentą ir paskirti euro zonos finansų ministrą. Šiam pasiūlymui neprieštarauja ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Neturiu nieko prieš euro zonos biudžetą, galime pakalbėti apie Europos finansų ministro pareigybės sukūrimą (...) Mes sutinkame, kad euro zona turi būti stabilizuota ir toliau vystoma“, – po susitikimo su Prancūzijos prezidentu ketvirtadienį pareiškė A. Merkel.
Kad būtų galima sudaryti euro zonos biudžetą ir sukurti finansų ministro pareigybę, reikėtų keisti ES sutartis.
Šalininkai sako, kad bendras iždas ir finansų ministras padėtų sušvelninti galimas krizes ir greičiau mažinti atskirtį. Kritikai sako, kad šie integraciniai žingsniai dar labiau apribotų šalių suverenitetą ir izoliuotų bendros valiutos neturinčias ES šalis.