Per pastarąjį mėnesį bent dvi dienas Vilniuje prilijo tiek, kiek paprastai prilyja per dvi savaites. Ketvirtadienį laukiama dar vienos liūties. Daugelis pagrindinių sostinės gatvių dėl to tampa nepravažiuojamos, dėl normaliai neveikiančios lietaus nuotekų sistemos nuostolius patiria gyventojai ir verslas.
Juokaujama, kad kelininkus visada netikėtai užklumpa pirmasis sniegas. Tačiau netrukus panašiai gali būti juokaujama ir dėl Vilniaus potvynių – bent jau artimiausiu metu nuotekų sistema realiai nebus tvarkoma. Beje, iki šiol bent jau teisiškai didžiąja dalimi ji niekam nepriklauso.
Kuo daugiau liūčių, tuo geriau
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas prof. Mindaugas Rimeika įvardijo kelias priežastis, kodėl stipriau palijus patvinsta sostinės gatvės.
„Akivaizdu, dėl to, kad vamzdžiai maži. Juos reikia padidinti, renovuoti. Paprastas ir aiškus dalykas – Vilnius plečiasi, o vamzdžiai nesiplečia. Taip negali būti, juos reikia keisti. Kitas dalykas susijęs netiesiogiai: nevykdomi kasdieniniai eksploatavimo darbai arba jų atliekama mažai.
Trečia yra kompleksinė problema, prisidedanti prie dviejų pirmųjų – tiesiog nėra apmokėjimo už lietaus vandens tvarkymo paslaugas. Vartotojai, kaip aš ar jūs, už tai tiesiogiai nemoka. Tai finansuoja savivaldybė, o finansuoja realiai nepakankamai ir išeina užburtas ratas, įmonės, kurios eksploatuoja, neturi pakankamai pinigų tinklų plėtrai.
Kalbant su humoru, kuo daugiau tokių liūčių, tuo geriau. Gal kas nors atkreips didesnį dėmesį, bus finansavimas ir reikalai pradės judėti, nes iki šiol požiūris buvo toks: kam finansuoti, jei nėra problemos“, – aiškino mokslininkas.
Jo teigimu, Vilniuje 20 metų apskritai nieko nebuvo daroma tvarkant lietaus nuotekas ir tik dabar „pradedama krutėti“. Tiek laiko nieko nedaryta, kadangi nebuvo įdiegta atsiskaitymo už šias paslaugas sistema:
„Dėl geriamo vandens ar elektros viskas aišku, kas eksploatuoja, kas moka, pvz., „Vilniaus vandenys“ ar Balbieriškio vandenys, taip pat yra elektros tinklai. O čia nėra organizacijos, jokios sistemos, kas eksploatuoja lietaus nuotekas. Kai ji pusiau bešeimininkė, kai truputį investuoja vienas, truputį kitas, taip ir išeina, kad vaikas be galvos.“
M. Rimeika taip pat atkreipė dėmesį, kad įsisavinant ES investicijas vandentvarkos ūkiui iš jų nė lito nebuvo skirta lietaus nuotekoms tvarkyti, investicijos tam prasideda tik šiuo metu. Bet nors ir prasidėjo, tačiau realiai esą turbūt niekas nieko nepradėjo kasti.
Pašnekovo teigimu, problemos mastą geriausiai atspindi faktas, kad šalia esamo 1,8 m skersmens nuotekų vamzdžio planuojamas tiesti dar vienas netgi didesnis. Kitaip tariant, dabartinis pralaidumas toks mažas, kad planuojamas bent dvigubai didesnis.
„Investicijos išspręs tik tas kelias vietas, į kur bus investuojami pinigai. O kitos vietos laukia savo eilės. Iš kitos pusės ir eksploatacijai trūksta pinigų – visi esame matę, kad šulinėliai yra pilni smėlio. Aišku, taip neturėtų būti.
Ten kur tvinsta, gal tie šulinėliai išvalomi. Bet apskritai nevalytų jų galima skaičiuoti dešimtimis ar net šimtais. Vadinasi, čia arba neūkiškai tvarkomasi, arba trūksta žmonių, kad pakeltų šulinio dangtį ar grotas, išplautų. Važiuodamas prie savo namų matau, kad tie šulinėliai užsikimšę gal 10 metų ir prie jų niekas nebuvo priėjęs, o ten, kur didesni skersmenys, nežinau, gal ten ir valoma“, – pasakojo profesorius.
Pinigai numatyti prieš dvejus metus
Dar 2015 m. tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis patvirtino Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą, kurios įgyvendinimui būtų skirtos ir ES lėšos. Be kita ko, programoje atkreiptas dėmesys, kad didėja pavojingų gamtinių reiškinių pasikartojimas, trukmė ir stiprumas:
„Fiksuojamas didesnis smarkių liūčių kiekis (2012 m. Lietuvoje 19 proc. buvo viršytas santykinis kritulių normos rodiklis) ir esamų paviršinių (lietaus) surinkimo sistemų nepajėgumas priimti didelį vandens kiekį, todėl liūčių metu dalis miestų teritorijų yra užtvindomos.
Neskyrus pakankamo dėmesio paviršinių nuotekų tvarkymui (pvz. magistraliniams lietaus nuotekų tinklams Geležinio Vilko gatvės prieigose, Savanorių prospekte) dėl potvynių bus vis dažniau sutrikdomas eismas, teršalai iš autotransporto ar taškinių šaltinių pateks į vandens telkinius.“
Praėjus dviem metams po ministro įsakymo priėmimo, 2017 m. balandį paskelbta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ pasirašė projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ sutartį.
Projekto įgyvendinimui ketinama išleisti beveik 26 mln. Eur. Už šiuos pinigus planuojama įrengti lietaus nuotekynę Šeškinės komplekso prieigose, rekonstruoti T. Narbuto – Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynę, Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektorių, Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginius.
Taip pat už daugiau kaip 800 tūkst. Eur ketinama inventorizuoti ir skaitmenizuoti duomenis apie Vilniaus lietaus nuotekynės tinklus. Pasirodo, nors techniniai duomenys apie nuotekų įrenginius (vamzdžius, kolektorius ir kt.) yra, tačiau šio turto savininkas teisiškai nėra įregistruotas.
3 metai, jeigu viskas bus pagal planą
Savivaldybės įmonės „Grinda“ rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė pripažino, kad nors sutartis pasirašyta, realūs darbas šiemet nevyks.
„Kol kas baigiamos vienos projekto veiklos dalies (dėl įrenginių Karoliniškėse) viešųjų pirkimų procedūros. Tikimės, kad sutartis dėl šių darbų atlikimo bus pasirašyta per artimiausią mėnesį. Ją pasirašius, 6–8 mėnesius vyks projektavimas, o tada prasidės statybų darbai“, – aiškino ji.
Dėl kitų projekto veiklų viešųjų pirkimų procedūros pradėtos birželio mėnesį. Kiek jos užtruks, priklausys nuo to, ar nekils teisminių ginčų su konkursų dalyviais. Visiems darbams atlikti skirta 36 mėnesiai, skaičiuojant nuo pirkimų procedūrų pradžios.
„Realiai šiemet rangos darbai nevyks – tai neįmanoma, nes reikia įvykdyti privalomas procedūras. Jei suapvalintume, darbai realiai turėtų prasidėti maždaug antrąjį kitų metų ketvirtį“, – komentavo „Grindos“ atstovė.
Anot jos, vykdant darbus bus keičiami seni ir klojami nauji vamzdžiai, įrengiami lokalūs valymo įrenginiai. Planuojama, kad įgyvendinus projektus nuotėkų pralaidumas gerokai padidės, pvz., Geležinio vilko gatvėje maždaug dvigubai.
Perskaičiavo ir pastebėjo
Paklausta, kodėl lietaus nuotėkų problema nebuvo sprendžiama anksčiau D. Lisauskaitė sakė:
„Niekas nieko nevilkino, buvo dirbama greičiausiai įmanomais tempais. 2014 m. patvirtintas specialusis planas sudarė tik prielaidas finansavimui gauti. Finansavimas skirtas po kito etapo – integruotų teritorijų planų patvirtinimo. Tada gimė finansavimas konkretiems projektams. Pasikartosiu, niekas nieko nevilkino, tiesiog buvo dirbama pagal nustatytas tvarkas.
Kai patvinsta, visi mato rezultatą. Tačiau, kad idėjos virstų realiais dalykais, reikėjo sukurti planą, pagal kurį galimi veiksmai. Savivaldybė tą planą patvirtino. Prieš tai reikėjo atlikti labai daug skaičiavimų, įskaitant alternatyvas ir analizes, siekiant surasti optimalų inžinerinį ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Miesto magistraliniai paviršinių nuotėkų tinklai pakloti labai seniai. Dabar daug kas yra perskaičiuota, o iš skaičiavimų pastebėta, kad daug ką reikia perdaryti, nes miestas susiduria su naujais iššūkiais, kuriems daro įtaką augantis miestas, klimato kaitos procesai ir kiti veiksniai. Viskas vyksta intensyviai, bet palaipsniui, nes nė vieno etapo negalima peršokti.“
„Grindos“ duomenimis, Vilniuje yra per 50 tūkst. lietaus nuotekų šulinių ir daugiau kaip 20 tūkst. šulinėlių (jie dengiami grotelėmis). Įmonės atstovai pripažino, kad jie nuolat valomi tik tose vietose, kurios apsemiamos. Kitose vietose šie įrenginiai valomi tik kas kelerius metus.
Viskas galėjo būti greičiau?
Atitinkamas projektas esą buvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės integruotų teritorinių investicijų 2014–2020 m. programą, numatytas darbų atlikimo terminas 2015–2016 m.
„Kodėl iki šiol Vilniaus miesto savivaldybė net nepaskelbė šių darbų konkurso ir kodėl vėluojama, turėtų atsakyti dabartiniai savivaldybės vadovai“, – aiškino A. Zuokas.
„Dabartinis tinklas negali aptarnauti tokio kiekio lietaus, kuris yra gerokai padidėjęs per pastarąjį dešimtmetį. Suprantama, būtina gera lietaus kanalizacijos tinklų priežiūra, nes dėl prastos priežiūros tinklų esamas pralaidumas gali labai sumažėti. Pastebiu, Vilniuje atsirado naujai apsemiamos gatvės, kokių anksčiau nebūdavo. Tai turėtų būti tik eksploatacinės problemos – neišvalytas smėlis ar kitos šiukšlės ir t.t.“ – paaiškino buvęs meras.
Jo teigimu, lietaus kanalizacijos tinklai „pagal galimybes“ buvo tvarkomi pastoviai. Pvz., Gerosios Vilties žiedo nuotekų remonto darbai buvo atlikti berods 2006 m. Šalia Geležinio Vilko žiedo buvo įrengtas lietaus vandens surinkimo telkinys, visi kapitaliniai kelių rekonstrukcijos darbai privalėjo įrengti lietaus nuotekų tinklus ir priduoti miestui.
A. Zuoko teigimu, yra dar kelios svarbios priežastys, kodėl problemos vis dar neišspręstos: Seimas nuo 2002 m. esą nesugeba priimti infrastruktūros įstatymo, pagal kurį savivaldybės galėtų reikalauti iš investuotojų įrengti lietaus nuotekų tinklus ar bent prie jų prisidėti. Aplinkos ministerija iki 2014 m. nesutikdavo skirti ES paramos lėšų lietaus nuotekų tinklams įrengti ir modernizuoti, o savivaldybės tam turi labai mažai lėšų.
