„Nuomonė, kad turto pirkimo programos stambiuose išsivysčiusiuose ūkiuose paskatino žalingus valiutos karus yra klaidinga“, – pareiškė jis.
Kritikai, visų pirma JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro, yra teigę, kad dėl ECB politikos sumažėjo euro vertė JAV dolerio atžvilgiu ir dėl to Europos Sąjungos (ES) eksportuotojai įgijo nesąžiningą pranašumą JAV konkurentų atžvilgiu.
Tuo tarpu B. Coeure pažymėjo, kad, atidžiai pažvelgus į poveikį, kurį finansų rinkoms padarė neigiamos ECB palūkanų normos ir obligacijų pirkimo programa, galima pamatyti, kad šios priemonės iš esmės skatino pasaulio ekonomikos augimą, o ne slopino plėtrą kitose šalyse.
ECB nustatė rekordiškai mažas palūkanų normas ir įmonių bei vyriausybių obligacijų pirkimui šiuo metu kas mėnesį išleidžia po 60 mlrd. eurų (68,4 mlrd. JAV dolerių).
Euro zonos centrinis bankas mano, kad šios priemonės sėkmingai parėmė euro zonos ekonomiką.
O spartesnis ekonomikos augimas euro zonoje reiškia, kad ji daugiau perka užsienyje, taigi prisideda prie kitų šalių klestėjimo, pažymėjo B. Coeure.
„ECB piniginis skatinimas tikrai nenuskurdino euro zonos kaimynų. Priešingai, šios priemonės padėjo skatinti pasaulinės paklausos augimą, taigi ir stabilizuoti pasaulio ekonomiką“, – pareiškė jis.
Ekonomikos augimas išsivysčiusios ekonomikos šalyse per pastaruosius trejus metus sudarė vidutiniškai 1,9 proc. per metus, iš jų 0,5 procentinio punkto buvo euro zonos „indėlis“, kuris buvo „kur kas didesnis“ negu anksčiau, pridūrė ECB valdybos narys.