Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Impact 2040“ atstovė Anita Laima Lancmanė pirmadienį pranešė paprašiusi EP, kad šis išanalizuotų, ar „Lidl“ kontroliuojanti įmonė „Schwartz Group“ 2010 ir 2016 metais teisėtai gavo 200 mln. eurų paskolų iš ERPB plėtrai Vidurio ir Rytų Europoje. Be to, anot jos, šiemet bendrovė turėtų gauti dar 200 mln. eurų paskolų iš ERPB.

„Lidl“ tikina, kad ERPB paskolas gauna rinkos sąlygomis.

„Siekdama finansuoti plėtrą, o drauge - ir paramą vietos ekonomikos vystymuisi tiksliniuose regionuose, įmonių grupė „Schwarz“ gauna paskolas iš įvairių finansinių institucijų, tarp kurių yra ir ERPB. Skolinimasis atliekamas įprastomis rinkos sąlygomis, be subsidijų. Iš esmės kiekviena bendrovė yra laisva kreiptis dėl šių ir panašių finansinių priemonių skyrimo“, - rašoma BNS atsiųstame komentare.

ERPB, kurio 62,8 proc. kapitalo valdo Europos investicijų bankas, Europos Sąjunga bei jos narės šalys, skelbia, jog bendrovei „Schwartz Group“ plėsi prekybos tinklus „Lidl“ ir „Kaufland“ yra suteikęs apie 600 mln. eurų paskolų. Tačiau jų sąlygų bankas neskelbia.

A. L. Lancmanė teigė, kad „Lidl“ planuoja plėtrą Latvijoje ir Estijoje, o tai kelia grėsmę vietos gamintojams ir verslui, nes „Lidl“ esą naudoja produktus, ant kurių nėra Europos Sąjungos (ES) šalims būtinos ženklinimo informacijos. Be to, „Lidl“ parduoda mažai vietos gamintojų produkcijos.

Tuo metu „Lidl“ teigia, jog ant produkcijos yra naudojami visi tiek ES, tiek Lietuvoje privalomi ženklai. Anot „Lidl“, šiuo metu tinklo parduotuvėse Lietuvoje yra maždaug 24 proc. lietuviškų prekių, kai prieš metus jų buvo 20 proc.

„Lidl“, be to, nurodė, kad bendrovė 2018 metais ketina pradėti veiklą Serbijoje, o apie Latviją ir Estiją neužsimena.

EP narys Antanas Guoga BNS tvirtino, kad šį klausimą turėtų svarstyti už konkurenciją atsakingos institucijos.

„Ar parama „Lidl“ iš ERPB yra teisėta, ar neteisėta, nustato už konkurencijos priežiūrą atsakingos institucijos - tiek europinės, tiek mūsų šalies. Kaip suprantu, yra kreiptasi į Konkurencijos tarnybas, tai jų kompetencija apsvarstyti. Jeigu kalbėti tik apie patį tinklą, atkreipčiau dėmesį, kad naujo rinkos žaidėjo atėjimas visada sukelia pasipriešinimą dėl kelių aspektų. Visų pirma, dėl didėjančios konkurencijos, antra, dėl mažėjančių kainų. O iš to vartotojai tik laimi. (...) Žinoma, svarbu, kad konkurencija vyktų sąžiningai. Kadangi iki šiol jokių nesąžiningumo žinių nebuvo, neturiu ir pagrindo abejoti tinklo veiksmais“, - BNS atsiųstame komentare tvirtino A. Guoga.

Tuo metu kitas EP narys Valentinas Mazuronis mano, kad tokie pareiškimai dėl nesąžiningos konkurencijos turėtų būti tiriami.

„Konkurencijos sąlygos visiems konkuruojantiems turi būti vienodos. Jeigu tokie dalykai, kaip čia rašoma yra ir sukuriamos išskirtinės sąlygos, tai tikrai negerai. Aš manau, kad turėtų būti atsakyta į tuos klausimus“, - BNS sakė V. Mazuronis.

„Lidl“ į Lietuvą atėjo praėjusių metų birželio pradžioje ir šiuo metu turi 30 parduotuvių. „Lidl Lietuva“ pernai teigė, kad į veiklos pradžią šalyje investavo 60 mln. eurų: 40 mln. eurų - į logistikos centrą prie Kauno, dar 20 mln. eurų - į parduotuves ir infrastruktūrą.