Vis dėlto, apie tokią sėkmę kalbėti dar anksti, o tai, kaip buvo išleista knyga, kelia nemažai klausimų. DELFI pabandė suskaičiuoti, kiek knygą išleidusiai įmonei „Amatas“, kuriai vadovauja pati Greta Kildišienė, galėtų atnešti pelno. Suma išeina įspūdinga, tačiau ją rašytoja uždirbtų tik su viena sąlyga.

Išpardavus visą tiražą – įspūdingos sumos

Rašytoja ir visuomenininkė Rūta Vanagaitė, išleidusi ne vieną knygą, tapusią bestseleriu, turi nemažai patirties knygų leidybos srityje. Ji sutiko papasakoti, kiek daugmaž kainuoja išleisti knygą.

„Kai rašiau knygą apie vyrus (turi omenyje 2016 m. išleistą knygą „Jis“), pagalvojau, kad gal šį kartą pati ją išleisiu. Tai kiek įvairios leidyklos skaičiavo, su spaustuvės paslaugomis, redaktūra, maketavimu, popieriumi – su viskuo išeina apie penki eurai knyga.

Rūta Vanagaitė

Aišku, priklauso nuo pasirinkto popieriaus, viršelio: kietas ar minkštas. Taigi tai nėra pigu. Jeigu noriu išleisti 2000 egzempliorių, man tai kainuotų apie 10 tūkst. eurų. Aš neturėjau tokių pinigų“, – sako ji.

Knyga „Jis“ savybėmis panaši į Gretos Kildišienės „Atvirai“. Naudojamas panašus popierius, abiejų knygų minkštas viršelis, „Jis“ sudaro 240 puslapių, „Atvirai“ – 216 puslapių. Beveik toks pats ir knygos formatas: „Jis“ – 21,3x14,3, kai „Atvirai“ – 21x14,5.

„Jeigu ji bus parduodama knygynuose ar parduotuvėse, visada 50 proc. atitenka platintojui. Dar teks sumokėti už knygos išleidimą, tai gali pasilikti apie porą eurų nuo knygos. Lietuvoje iš rašymo niekas neišgyventų. Biznio čia nėra“, – teigė R. Vanagaitė.

Šiuo metu knygynai autobiografiją siūlo įsigyti už 11,39 euro, internete ji kainuoja kiek pigiau – 9,69 euro. Knyga išleista net 30 tūkst. tiražu, kas Lietuvoje yra neįprasta.

Taigi jei paimtume, kad viena knyga kainuoja apie 11 eurų ir padaugintume iš 30 tūkst. tiražo, gautume apie 330 tūkst. eurų. Iš šios sumos atėmus kaštus platintojams – t. y. 50 proc., išeitų apie 165 tūkst. eurų.

Iš šios sumos atėmus knygos gamybos ir leidybos kaštus pagal R. Vanagaitės pavyzdį (165 tūkst. minus 5 eurai kart 30 tūkst.), gautume viso labo 15 tūkst. eurų pelno.

Tačiau slaptu šaltiniu norėjęs išlikti leidybos srities atstovas atskleidė, kad realiai uždirbta suma būtų daug didesnė.

Jis patarė nuo bendros sumos už knygas (11 eurų x 30 tūkst. egzempliorių = 330 tūkst. eurų) iš pradžių atskaičiuoti 9 proc. pridėtinės vertės mokestį. Tokiu atveju lieka 297 tūkst. eurų. Tuomet, šaltinio teigimu, reikėtų atimti 50 proc. sumą platintojams. Gauta suma 148 500 eurų, anot šaltinio, yra jau be sąnaudoms knygynams ir platintojams.

Šaltinio teigimu, knygos savikaina bus mažesnė, nei nurodė R. Vanagaitė. Šiuo atveju, jis skaičiuoja, kad atspausdinimas vienos knygos kainuotų apie 1 eurą, tačiau pridėjus nenumatytus kaštus, kurių negalime suskaičiuoti, nežinodami knygos leidybos aplinkybių, sumą vienai knygai galima grubiai padidinti iki 1,5 euro. Tokiu atveju, atėmus knygos gamybos kaštus, išeina apie 103 500 eurų.

Taip pat reikėtų atimti apie 200 eurų už maketuotojo darbą ir 500 už redaktoriaus. Taigi išeina 102 800 eurų. Vadinasi, išpardavus visą tiražą uždirbtų apie 102 tūkst. eurų pelno.

DELFI pabrėžia, kad tai yra preliminarūs paskaičiavimai, kadangi tikslios leidybos aplinkybės nežinomos. Neaišku, ar tikrai buvo samdytas redaktorius, asmuo, galėjęs sutvarkyti korektūrą ir pan.

Be to, verta atkreipti dėmesį, kad jeigu G. Kildišienė norėtų gauti apskaičiuotą honorarą iš jos pačios valdomos įmonės, išleidusios knygą, suma dar labiau sumažėtų, kadangi reikėtų atskaičiuoti gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Apie sėkmę kalbėti per anksti

Knygynų tinklo „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė DELFI atskleidė, kad knygynai išties atriekia nemažą pyrago dalį – iki 50 proc. knygos kainos už pardavimus.

„Knygynai nustato kainą pagal tų knygų rinkos kainą. Mes žinome savo kaštus pardavimo, žinome, kokia negali būti mažesnė dalis, ir žiūrime pagal rinką. Taip pat į konkurentų kainas, galų gale. Tikslių skaičių negaliu atskleisti, tai yra komercinė informacija, kuria negaliu dalintis“, – sakė ji.

Z. Barusevičienė patvirtino, kad knygos „Atvirai“ atveju, atsižvelgus į minėtus veiksnius, realu kad už pardavimus platintojai, knygynai galėtų pasiimti iki 50 proc. dalį.

Ji taip pat teigia, kad 30 tūkst. tiražą išplatinti per knygynus ir kitas vietas yra įmanoma, nors tai sunku, o tokiais tiražais parduodama labai mažai knygų. Taigi G. Kildišienė uždirbtų įspūdingą sumą, jei tik visos knygos būtų išparduotos. „Paprastai apie 5000 tiražas laikoma pakankamai sėkminga knyga, o įprastai iki 2000 tiražo knygos leidžiamos. Reikia, kad pirktų žmonės, jeigu pirks – tai ir išplatins.“

Leidyklos „Alma littera“ Komunikacijos vadovė Audronė Mockienė sako, kad apie tokią sėkmę kalbėti būtų dar labai anksti, o pasirinktą tiražą vertina gana kritiškai.

„Nesinorėtų vertinti kitų darbo, jeigu jie taip mano, taip tikisi, jų valia. Neaišku, ar planuoja tik pardavinėti, gal kažkokiais kitais tikslais naudos, galbūt dalins.

Kalbėti apie sėkmę dar anksti. Čia svarbu ne kiek tu išspausdini, o kiek jos parduodi. Tada galima kalbėti apie sėkmę“, – sako ji.

Visgi ji pripažįsta, kad jei tiražas būtų išparduotas, knygą be abejonės būtų galima vadinti bestseleriu.

„Jei tikiesi didesnės sėkmės, galima išleisti iki 5000 ar didesnį tiražą, o po to kai trūksta – jį papildyti.

Rūtos Vanagaitės „Ne bobų vasara“ parduota, jei neklystu, apie 40 tūkst. Visų trijų knygų N. Narmontaitės parduota apie 50 tūkst. egzempliorių, A. Tapino „Vilko valandos“ virš 20 tūkst. egzempliorių. Tai jau neabejotinai bestseleriai. Lietuvoje tai yra didelė sėkmė, nes tokia yra Lietuvos rinka, negalime lyginti su kitomis šalimis“, – pasakoja A. Mockienė.