Kur dingsta rusų turtuoliai ir kodėl mažėja jų kapitalas? 2016 metais superturtingų žmonių (kurių turtas – mažiausiai 30 mln. dolerių) sumažėjo 7,2 proc. – iki 3 780 žmonių, o jų bendro kapitalo dydis sumažėjo 6,2 proc. – iki 666 mlrd. dolerių, informuoja rbc.ru.
Visame pasaulyje superturtingų žmonių pernai padaugėjo 3,5 proc. – iki 226 450 žmonių, o bendras jų turtas padidėjo 1,5 proc. – iki 27 trln. dolerių.
Tokie duomenys pateikiami kasmetinėje konsultacijų įmonės „Wealth-X“ ataskaitoje „World Ultra Wealth Report“. Įmonės specializacija – tirti superturtingų investuotojų su finansais susijusį elgesį.
Šias ataskaitas cituoja autoritetingi finansų leidiniai – „The Wall Street Journal“, „Financial Times“ ir kt.
Turtuolių geografija
Absoliuti lyderė pagal multimilijonierių ir milijardierių skaičių 2016 metais buvo Amerika.
Superturtingų amerikiečių padaugėjo 6,7 proc. – iki 73 100 žmonių, o jų bendras turtas padidėjo 6 proc. – iki 8,7 trln. dolerių.
Antroje vietoje pagal labai turtingų žmonių skaičių yra Japonija – pernai šis rodiklis šalyje padidėjo 14,7 proc. – iki 16 740 žmonių. Bendras jų turtas irgi padidėjo 13,8 proc. – iki 1,5 trln. dolerių.
Trečioje vietoje – Kinija, kurioje superturtingų žmonių padaugėjo 3,6 proc. – iki 16 040 žmonių, o bendras jų turtas padidėjo 2,2 proc. – iki 1,9 trln. dolerių. Šiame reitinge Rusija užėmė 13-ą vietą, ją aplenkė Pietų Korėja, Indija ir Italija.
Tarp miestų daugiausia turtuolių gyvena Niujorke. „Wealth-X“ vertinimu, šiame megapolyje gyvena 8 350 superturtuolių, o per pernai metus jų padaugėjo 9 proc. Toliau – Honkongas su 7 650 turtuolių (padaugėjo 4,1 proc.), Tokijas, kuriame multimilijonierių gyvena 6 040 (padaugėjo 17,5 proc.).
Maskva – tik 30-oje vietoje, joje gyvena 960 superturtuolių, t.y. 4 proc. mažiau, nei ankstesniais metais. Pagal turtuolių skaičių Maskva nusileidžia Karlsbadui (Kalifornija, JAV), Miunchenui ir Seului. Pažymėtina, kad iš 32 miestų reitinge, turtuolių sumažėjo tik Maskvoje ir Londone (3 630 žmonių, 14,6 proc. mažiau).
„Wealth-X“ tyrime rašoma, kad Rusijoje (taip pat Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje ir Brazilijoje) turtingų žmonių sumažėjo, nes padidėjo dolerio vertė ir sumažėjo žaliavų kaina, kurios sudaro didelę eksporto dalį šiose šalyse.
Turtuolių skaičius ir jų padėtis
RBK kalbintų ekspertų nuomone, situacija finansų rinkose – toli gražu ne vienintelė priežastis, kodėl Rusijoje sumažėjo turtuolių. Tai gali būti susiję ir su migracija, su pakitusia mokesčių rezidencija ir su pokyčiais mokesčių įstatymuose. 2016 metais Rusija prisijungė prie susitarimo dėl automatinio keitimosi finansine informacija, įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) planą kovoti su mokesčių vengimu.
Be to, nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas dėl kontroliuojamų užsienio kompanijų, kuris įpareigoja rusus deklaruoti užsienio verslą Rusijoje ir mokėti pajamų už šį verslą mokesčius.
Kompanijos „Aton“ generalinio direktoriaus pavaduotojo darbui su privačiais klientais Grigorijaus Sedovo teigimu, per pastaruosius dvejus metus 20–30 proc. turtingiausių rusų pakeitė mokesčių rezidenciją.
Šią tendenciją patvirtino ekspertas Maksimas Kandyba – jis pabrėžė, kad jo kompanijos „PvS“ duomenimis, padaugėjo klientų užklausų, susijusių su išvykimu į nuolatinę gyvenamąją vietą arba pasikeitusia mokesčių rezidencija. Daugiausia rusų turtuolių išvyksta į Didžiąją Britaniją, Kiprą, Šveicariją, Monaką ir Italiją.
Turtuolių sumažėjo ir dėl suprastėjusios ekonominės padėties Rusijoje. Kompanijos „UFG Wealth Management“ partneris Dmitrijus Klionovas mano, kad turtuolių sumažėjimas atspindi bendrą Rusijos gyventojų prastėjančią turtinę padėtį dėl krizės.
Jam pritaria investicijų fondo UHNWI vadovas Antonas Tolmačiovas. Jis pabrėžia, kad prastėjančią Rusijos gyventojų finansinę padėtį pirmiausia atspindi turtuolių mažėjimas. „Kad šalyje atsirastų turtingų žmonių, jiems reikia gyventi ir uždirbti, bet mūsų ekonomikoje nėra pagrindo didėti jų prekių paklausai“, – aiškino finansų specialistas.
Jo teigimu, kai sulėtėja ekonomikos augimas ir ekonomika patenka į recesiją primenančią būklę, atotrūkis tarp turtingų ir skurdžiai gyvenančių žmonių visada padidėja.
„Esant tokiai situacijai turtėja tik tie superturtuoliai, kurie turi daugiau nei milijardą dolerių, ko nepasakysi apie klientus, kurių turtas – iki 100 mln. dolerių. Su „Wealth-X“ atranka tai gali turėti negatyvių padarinių bendram rodikliui“, – aiškina ekspertas.
Tiesa, „Wealth-X nevertėtų laikyti dogma – reali situacija gali būti ne tokia vienareikšmiška, teigia „Alfa Capital Wealth“ programos direktorius Andrejus Babijanas.
„Yra daug tyrimų šia tema, kurie rodo prieštaringą dinamiką. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų prognozuoja tik superturtingų klientų Rusijoje gausėjimą“, – teigė ekspertas.
Kur turtuoliai investuoja
„Wealth-X“ duomenimis, viso pasaulio superturtuoliai teikia pirmenybę likvidžiam turtui, visų pirma – gryniesiems pinigams. Jų dalis bendrame superturtuolių portfelyje sudaro 35,4 proc., arba 9,6 trln. dolerių.
Antroje vietoje – tiesioginės investicijos (private equity). Jos bendrame portfelyje sudaro 33 proc., arba 8,9 trln. dolerių. Akcijos ir vertybiniai popieriai sudaro 25 proc. portfelio, arba 6,7 trln. dolerių, nekilnojamais turtas ir prabangos prekės – 6,6 proc., arba 1,7 trln. dolerių.
A. Tolmačiovas pabrėžia, kad toks portfelis nėra tipinis rusų superturtuoliams. Jo teigimu, didžiausią jų turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai.
„Kai kuriais atvejais turtų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apimtis siekia net 50 proc.“, – pabrėžė ekspertas. Be to, jis sako, kad Rusijos rinkoje neprigijo tiesioginės investicijos, taigi jų dalis rusų turtuolių portfelyje minimali.
D. Klionovas teigia, kad didžioji rusų turtingiausiųjų turto dalis sukoncentruota ne tik į nekilnojamąjį turtą, bet ir į tiesiogines investicijas.
„Maždaug 70–80 proc. tektų šioms turto grupėms. Likusieji – grynieji pinigai ir likvidūs biržos instrumentai“, – sakė ekspertas. D. Klionovo teigimu, daugiau nei pusė superturtuolių ignoruoja portfelio diversifikavimą.
Grigorijus Sedovas pridūrė, kad rusų turtuoliai investuoja ne tik į nekilnojamąjį turtą, tiesiogini investicijų fondus ir vertybinius popierius, bet ir į įvairius technologijų projektus. Tokia ir A. Babijano nuomonė.
„Aktyviai vystosi tendencija investuoti į naujausias technologijas ir į pradedančiąsias įmones. Žinoma, tai nedidelis procentas nuo viso turto, bet šis investavimo būdas darosi vis populiaresnis šioje investuotojų kategorijoje“, – pasakojo finansų specialistas. Jo teigimu, rusų superturtuoliai ir toliau renkasi konservatyvius aktyvus su maksimalia apsauga.
Taigi nėra vienos nuomonės apie Rusijos superturtuolių elgesį. Tiesa, neseniai pasirodžiusiame Šveicarijos banko „Julius Baer“ tyrime „Wealth Report: Russia“ rašyta, kad statistinio Rusijos milijonieriaus turto portfelio 36 proc. sudaro savas verslas, 20 pro. – grynieji pinigai, vertinga nuosavybė, akcijos ir vertybiniai popieriai, 20 proc. – investicijos į privačias įmones, 13 proc. – nekilnojamasis turtas. Vertybinių popierių dalis nuolat didėja, priklausomai nuo įgyjamų finansinio investavimo įgūdžių.
