Tiek poilsiautojų, tiek ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių verslininkų ar net nuolat gyvenančiųjų. Nei vienų, nei kitų nebaugina nei dulkėtas kelia, kuriuo tenka važiuoti net 12 kilometrų, nei už 15 kilometrų esanti artimiausia parduotuvė.
„Atvažiavome su šeima. Čia daug ramiau ir pigiau nei Lietuvoje. Palangoje ir Šventojoje jau labai kainas „užsilaužę“, todėl ir pasirinkome Papę“, – DELFI sakė Andrius iš Anykščių.
Dažną lietuvį čia traukia laukinė gamta, tušti paplūdimiai ir ramybė.
Lietuviai „kolonizuoja“ Papę
Ši seną žvejų kaimelį lietuviai „kolonizuoja“ nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Būtent tuomet pradėta čia supirkinėti atskirus namus. Vėliau – didesnius žemės sklypus, kuriuose buvo įrenginėjamos ne tik poilsiavietės, bet, kaip įprasta Lietuvoje, statomi nameliai, kuriuose poilsio apartamentai parduodami atskiriems savininkams.
Apgyvendinimo paslaugas jau 15 metų Papėje teikiantis ir leidimą nuolat gyventi Latvijoje turintis Julius iš Kauno pripažino, kad absoliučia daugumą čia sudaro lietuviai.
„Mūsų tautiečiai poilsį šiame kaime renkasi dar nuo sovietinių laikų. Tuomet lietuviai ėmė čia supirkinėti ir nekilnojamąjį turtą. Aš pats čia jau dirbu ir gyvenu 15 metų. Orientuojamės į šeimas, ramų poilsį mėgstančius klientus. Visi kambariai mano svečių namuose užsakyti jau visai vasarai.
Absoliuti dauguma klientų – lietuviai. Aišku, atvažiuoja ir vokiečiai, ir lenkai, ir italų yra buvę. Ir net tie patys latviai iš Rygos. Kainos? Nuo 60 iki 75 eurų už apartamentus per parą“, – DELFI sakė Julius.
Daugiausiai šiukšlina lietuviai
Toks kaimyninės šalies piliečių antplūdis džiugina ne visus. Vietinis Papės gyventojas Uldis (vardas pakeistas) atkreipė dėmesį, kad čia atvažiavę lietuviai ne visuomet elgiasi kultūringai.
„Pripažįstu, kad yra ir padorių bei tvarkingų poilsiautojų bei čia gyvenančių lietuvių. Jie ir elgiasi kultūringai, ir savo šiukšles išsiveža, ir net iš paplūdimio surenka kitų paliktus „bambalius“ bei stiklinius butelius.
Tačiau daugelis ir šiukšles palieka, ir triukšmauja, ir automobiliais bei keturračiais važinėjasi po kopas“, – gražiai lietuviškai apie lietuvių elgesį DELFI pasakojo Uldis.
Lietuvių kalbą jis sakė išmokęs dar vaikystėje. Žiūrėdamas televizorių ir bendraudamas su čia vasaroti atvažiuojančių lietuvių vaikais.
„Vietinių gyventojų likę labai mažai, gal 20 žmonių. Vieni lietuviai. Jie čia ne tik poilsiauja, bet ir supirkinėja nekilnojamąjį turtą ir stato namus. Visi dideli namai – lietuvių, o mažose žvejų trobose gyvena latviai“, – pastebėjo Uldis.
Jis stebėjosi, kad vietos valdžia niekaip negali pažaboti didžiausius namus Papėje prie pat kopų statančių lietuvių.
„Tokiems svarbiausia surasti senus pamatus, juos nusipirkti, o paskui jie pradeda statybas. Išsigręžia vandens gręžinį, prisistato didelių pastatų. Kai kurie net prie jūros kitiems draudžia eiti. Sako, kad tai jų žemė. O kokia iš jų nauda mums?“, – piktinosi Uldis.
Jam esą vienas lietuvis gyrėsi, kad per tris mėnesius iš vasarotojų surenka per 10 tūkst. eurų.
„Jam visiems metams to užtenka. Tačiau poilsiavietė jo veikia nelegaliai. O jei kas nors atvažiuoja tikrinti, tai, sako, čia jo giminės susirinko“, – sakė Uldis.
Be to, pasakojo latvis, retas kuris tokių turi prie namų konteinerį komunalinėms atliekoms. Jie savo šiukšles veža į vasarotojams ir pliažo lankytojams skirtus konteinerius prie švyturio. Čia esą ne tik buitines atliekas atveža, bet ir statybinį laužą.
Uldžiui pritarė ir vietinė rusakalbė gyventoja Nona. Ji pati teigė renkanti pliaže lietuvių paliktas šiukšles.
Uldis taip pat stebisi, kad kai kurie vasarotojai mėgsta automobiliais atvažiuoti iki pat jūros.
„Jie čia ir palapines pasistato, ir laužus kūrena, ir šiukšlina. Pabandyk tokiam ką nors pasakyti, apšauks ir paragins nešdintis. Atrodo, kad ir eismą draudžiantys ženklai pastatyti, tačiau ne visi jų paiso“, – lietuvių nekultūringumu stebėjosi latvis.
Tuo pačiu jis pripažino, kad ne visi lietuviai elgiasi barbariškai. Esą vienas jo kaimynas turi įsigijęs etnografinę sodybą, tačiau čia negyvena. Bet ir jokios plėtros neplanuoja.
„Jis išsitenka savo sklype, tą namą kažkiek paremontavo, tačiau jis liko beveik nepakitęs. Kai paprašo, aš jam ir žolę kieme nupjaunu“, – gyrėsi Uldis.
Lietuvis lietuviui nelygu
Tiesa, verslininkas Julius nėra toks kategoriškas. „Sutinku, kad lietuviai čia yra didžiausi šiukšlintojai. Juk jų čia ir atvažiuoja kur kas daugiau nei latvių. Atvažiuotų latvių daugiau, jie atrodytų lyg didžiausi šiukšlintojai.
Tačiau Uldis yra neteisus teigdamas, kad valdžia bejėgė prieš tuos nekilnojamojo turto plėtotojus. Va, čia vienas lietuvis pastatė didžiausią kvartalą. Dar daugiau, aptvėrė ir mišką, ir net pajūrį. Tačiau jo savivaliavimas baigėsi. Latvijos aukščiausiojo teismo sprendimu viską teks griauti. O tokių, kurie čia žemes supirkinėja, kad perparduotų brangiau, tikai yra. Tik ta žemė visur žemės ūkio paskirties. Pakeisti paskirtį kainuoja ir laiko, ir lėšų“, – pasakojo Julius.
Kodėl čia neinvestuoja patys latviai, Julius negalėjo atsakyti. „Gal jiems per brangu? O gal per toli nuo Rygos? Nors vasaroti iš sostinės čia mėgsta atvažiuoti“, – svarstė verslininkas.
Jis teigė, kad yra subūrę aktyviausius bendruomenės narius ir kaip tik stengiasi puoselėti etnografinę Papės kaimo kultūrą.
Juliaus manymu, šiukšlina ir nekultūringai elgiasi tie, kurie bet kur stato palapines ir važinėja nepaisydami draudžiančių ženklų.
„Visur yra tokių padugnių. Tačiau oficialiose ir legaliai veikiančiose poilsiavietėse renkasi kultūringa publika“, – tvirtino Julius.
Kaimas būtų sunykęs?
Tačiau ne visi latviai visų blogybių priežastimi laiko lietuvius. Pietiniame Papės kaimo gale sutikta Dacė, kurios vyras dirba etnografinėje žvejo sodyboje, svarstė, kad galbūt lietuvių dėka šis kaimas ir išliko.
„Kita vertus, jei ne lietuviai, ši vietovė gal jau seniai būtų sunykusi ir krūmais apaugusi. Latviai čia nemėgsta atvažiuoti. Gal jiems tas ilgas žvyrkelio ruožas kliūtis?“, - „Delfi“ sakė latvė Dacė.
Ji mostelėjo ranka į netoliese boluojančią lentą, informuojančią apie parduodamą žemės sklypą.
„Čia parduodamas vieno hektaro ploto žemės sklypas. Už jį prašo 100 tūkst. eurų. O ką čia veikti? Čia žemės ūkio paskirties žemė. Tik argi tai žemė? Vienas smėlis“, – sakė Dacė.
