Kad ir kaip neįtikėtinai beskambėtų, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, Šiaurės Europa ir Baltijos šalys pastaruoju metu kuo puikiausiai išnaudojamos kaip verslui palankiausia terpė, rašo weforum.org.
Rengiant ataskaitą, kurios pavadinimas – „Nematomi Europos verslininkai: įmonių darbuotojų verslumas ir konkurencingumas Europoje“, buvo stengiamas atsižvelgti ne tik į tipinę startuoliams tenkančią su verslu susijusią veiklą, bet ir į įmonės viduje ryškėjančias verslumo apraiškas, o apibendrinant duomenis pavyko padaryti keletą netikėtų išvadų.
Ką reiškia verslumas įmonės viduje?
Verslumas įmonės viduje ؘ– tai kelių tos pačios organizacijos darbuotojų vykdomas naujų idėjų generavimas ir įgyvendinimas, nesteigiant atskiros naujos įmonės. Ataskaitoje tokia savarankiška organizacijos darbuotojų veikla vadinama įmonių darbuotojų verslumu (Entrepreneurial Employee Activity – EEA).
Ataskaitoje nurodoma, kad verslo idėjų ar projektų europiečiai labai dažnai imasi įgyvendinti ir toliau dirbdami tiems patiems darbdaviams, o įkurti nuosavų įmonių anaiptol nesiveržia.
Ataskaitos rengėjai įmonių darbuotojų verslumą pamėgino palyginti su startuolių, prilyginamų ankstyvosios stadijos verslo įmonėms (Total Early-stage Entrepreneurial Activity – TEA), veikla.
EEA ir TEA modeliai
Ataskaita buvo papildyta diagrama, leidžiančia patogiai palyginti Europos duomenis su kitų regionų rodikliais. Žvelgiant vien į TEA atitinkančius stulpelius, neišvengiamai peršasi išvada, kad Europos pasiekimai toli gražu nėra įspūdingi, palyginti su kitomis pagrindinėmis ekonomikomis ir regionais.
Tačiau EEA pasiekimais Europa tenusileidžia Jungtinėms Valstijoms, Kanadai ir Australijai.
Europoje EEA tenkanti verslo dalis yra didesnė nei bet kuriame kitame pasaulio regione: Europoje net 40 proc. verslu užsiimančių subjektų yra priskiriami EEA kategorijai, tuo tarpu kai Jungtinėse Valstijose jie sudaro tik 29 proc.
Paanalizavus dar nuodugniau darosi aišku, kad lyderio pozicijos vertinant verslumo požiūriu priklauso Šiaurės Europos šalims.
Pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje didžioji dalis verslininkų veiklos vyksta EEA principu. EEA pagrįsta veikla šiose šalyse sudaro maždaug 9 proc., o tai reiškia, kad Danijos ir Švedijos rodikliai yra net 2,5 proc. aukštesni už trečią vietą užimančios ekonomikos – Jungtinės Karalystės, – kurios EEA rodiklis – 6,5 proc.
Vertinant ir TEA, ir EEA, tenka konstatuoti akivaizdų Baltijos šalių verslumą. Šioje vertinimo skalėje pirma vieta tenka Estijai. Šis faktas vertas dėmesio – juk dvi pajėgiausios Europos ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija, nepatenka net į verslumo atžvilgiu pažangiausių valstybių dešimtuką.
Estijos TEA rodiklis yra pakankamai aukštas, o EEA – didesnis nei vidutinis. Beveik 80 proc. Estijoje įkurtų verslo įmonių veikla yra grindžiama noru išnaudoti kuo daugiau galimybių (o ne būtinybe). Kaip teigiama ataskaitoje, Estijos pavyzdys neretai teikiamas kaip idealus į verslumą orientuotos politikos modelis.
Antra vietą sąraše tenka Švedijai, kuri, kaip jau minėta, išsiskiria itin aukštu EEA lygiu. Trečioje vietoje – Latvija. Nors vertinant pagal TEA rodiklius Latvijai tenka tik 23-ia vieta, EEA lygis šioje šalyje yra aukščiausias, taigi, apibendrinus duomenis ji yra trečioje vietoje.
Verslumo požiūriu pažangiausios Europos šalys:
1. Estija
2. Švedija
3. Latvija
4. Nyderlandai
5. Jungtinė Karalystė
6. Slovakija
7. Lietuva
8. Danija
9. Austrija
10. Rumunija
Pačioje sąrašo apačioje atsidūrė Italija. Jai, panašiai kaip ir Graikijai bei Ispanijai, įmonių darbuotojų verslumo fenomenas beveik apskritai nebūdingas.
Atliekant tyrimą buvo naudotasi dviem unikaliais duomenų rinkiniais. Vienas – tai Pasaulio ekonomikos forumo pateiktas pasaulio konkurencingumo indeksai, pagal kuriuos ekonomikos rikiuojamos, atsižvelgiant į ekonominį jų konkurencingumą. Kitas – GEM (pasaulio verslumo stebėsenos) verslumo rodiklių įvertinimai.
Verslumas yra pagrindinė vadinamosios ketvirtosios pramonės revoliucijos varomoji jėga, todėl Pasaulio ekonomikos forumas ir GEM juto poreikį jį įvertinti.
Skatinant verslumą, išlošia ne vienas susijęs sektorius, o naujos idėjos, modeliai ir energija pagyvina visą tarptautinę ekonominę sistemą.
