Kiekvieną mėnesį jiems išmokama apie 20 tūkstančių litų. Kitose Savivaldybės bendrovėse taip pat randama būdų, kaip “atsidėkoti” valdybų nariams.

Perkama ramybė?

Bendrovės “Kauno vandenys” valdybos sekretoriumi dirbantis buvęs mero visuomeninis patarėjas Karolis Bruderis kas mėnesį gauna 4465 litų atlyginimą. Nenuskriaustas ir bendrovės valdybos pirmininkas, Tėvynės sąjungos vykdomasis sekretorius Arūnas Keserauskas. Jis įdarbintas “Kauno vandenų” generalinio direktoriaus patarėju. A.Keserausko patarimai mokesčių mokėtojams kainuoja 5741 litą.

Į valdybą išrinktas ir bendrovės generalinis direktorius Vilius Burokas, kurio atlyginimas viršija 6500 litų. Nenuskriaustas ir dar vienas valdybos narys, buvęs mero partijos bendražygis Juozas Kameneckas.

Jis taip pat įdarbintas patarėju. Tiesa, jam skirtas šiek tiek mažesnis atlyginimas - 3189 litai.

Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad “Kauno vandenų” gen. direktoriaus patarėjams mokami pernelyg dideli atlyginimai. Net mero patarėjai gauna kur kas mažesnę algą - apie 1800 litų.

Vienu atlyginimu nepasitenkino

“Kauno vandenų” gen.direktoriaus patarėju dirbantis J.Kameneckas taip pat vadovauja ir Savivaldybės įsteigtai viešajai įstaigai “Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai”. Jam paskirtas 1400 litų atlyginimas. Kalbinti aplinkosaugininkai nenorėjo komentuoti, kaip šiam darbuotojui pavyksta suderinti abi pareigas.

“Viešojoje įstaigoje jis aktyviai nedirba”, - prasitarė vienas valdininkas. Tuo tarpu J.Kameneckas “Kauno dienai” tikino, kad abiejose darbovietėse dirba puse etato. Tiesa, paklaustas, ar ne per didelė alga jam mokama “Kauno vandenyse” už pusę darbo dienos, direktoriaus patarėjas prabilo apie savo pasiekimus.

J.Kameneckas tikino, kad jo darbo diena per abi darbovietes trunka 8-9 valandas. “Žinau, kad Antikorupcinė komisija bando čia kažką įžiūrėti. Visų valdybos narių kandidatūras patvirtino miesto Taryba. Jokio asmeninio suinteresuotumo neturime”, - tikino jis.

Tačiau skaičiai byloja ką kita. Kaune nėra kitos valdiškos įstaigos, kur už pusę darbo dienos būtų mokama daugiau nei 3 tūkstančiai litų.

Anksčiau J.Kameneckas dar skaitė paskaitas studentams. “Jau nedėstau”, - paklaustas apie dar vieną darbovietę sakė jis.

Sudomino kovotojus su korupcija

“Kauno dienos” žiniomis, šis atvejis jau sudomino miesto Tarybos Antikorupcinę komisiją. Kalbinti specialistai teigė, kad kyla natūralus klausimas, ar valdyba kontroliuoja “Kauno vandenų” administracijos veiklą? Abejonių kilo ir opozicijos atstovams.

“Iš tiesų kyla toks klausimas. Net du valdybos nariai dirba generalinio direktoriaus patarėjais. Susidaro įspūdis, kad ne valdyba kontroliuoja direktorių, o atvirkščiai”, - sakė miesto Tarybos Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Labanauskas.

Jau ne pirmą kadenciją Savivaldybės valdybos tampa savotiška politikų ir “reikalingų žmonių” prieglauda. Po Konstitucinio Teismo sprendimo politikai iš valdybų pašalinti, tačiau jų vietas užėmė žmonės, turintys ne ką mažesnį apetitą.

“Kauno vandenų” atvejis nėra išskirtinis. “Kauno diena” jau rašė, kad bendrovės “Automobilių stovėjimo aikštelės” valdybos pirmininkas Andrius Stankevičius įdarbintas juristu. Jo atlyginimas - 2100 litų.

Meras linkęs pateisinti

Ne vienas Kauno meras žadėjo pažaboti Savivaldybės bendrovių valdybose klestinčią savivalę, tačiau iki šiol tai tebuvo tušti pažadai. Dabartinis miesto vadovas Arvydas Garbaravičius, išgirdęs klausimą apie “Kauno vandenų” valdybos narius, bandė pateisinti faktą, kad jiems mokami didžiuliai atlyginimai.

“Tai sprendžia direktorius. “Kauno vandenyse” įstrigę investiciniai projektai, todėl valdybos narių darbo krūvis itin didelis. Už intensyvų darbą jie turi gauti gerą atlygį”, - teigė meras.

Paklaustas, ar normalu, kad J.Kameneckas dirba net dviejose valdiškose įstaigose, A.Garbaravičius nuo komentarų susilaikė.

Įdomiausia, kad “Kauno vandenų” gen. direktoriaus patarėju dirbantis A.Keserauskas uždirba daugiau nei miesto meras - 5741 litą. A.Garbaravičiaus atlyginimas - šiek tiek didesnis nei 5 tūkstančiai litų.

Prieglobstis saviems žmonėms

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė jau seniai atkreipė dėmesį, kaip formuojamos Savivaldybės bendrovių valdybos. Jos nuomone, į valdybas turėtų būti renkami valstybės tarnautojai. Deja, Kaune įsigalėjo kita praktika. Į valdymo organus dažniausiai patenka įvairių partijų nariai ar “savi žmonės”.

Tuo tarpu valstybės įmonėse kontrolė kur kas griežtesnė. Į jų valdybas renkami tik valstybės tarnautojai. “Taip turėtų būti ir Savivaldybės bendrovėse. Valdybos pavaldžios miesto Tarybai. Svarbiausia, kad į jas patektų žmonės, iš kurių būtų galima pareikalauti atsakomybės už savo veiklą”, - sakė R.Noreikienė.

Paklausta apie “Kauno vandenų” atvejį, kai dauguma valdybos narių dirba šioje įmonėje, Vyriausybės atstovė nuo komentarų susilaikė. “Šio atvejo dar neanalizavau. Reikėtų peržvelgti įstatymus. Logiškai mąstant, tai nėra gera praktika”, - sakė ji.