Būtent galimus kibernetinius nusikaltimus kaip svarbiausią riziką įvardija Lietuvos finansų įstaigos, rodo birželio pabaigoje paskelbta Lietuvos banko apklausa.
Šiai temai daug dėmesio skyrė ir Estijos valdžios atstovai, pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pradžios renginių metu užsienio žurnalistams pasakoję apie planuojamus gynybos nuo programišių būdus.
Kibernetinė higiena
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasakojo, kad jos šalies piliečiai pasižymi aukštu kibernetinės higienos lygiu.
„Tai net nesusiję su technologijomis, tiesiog mūsų žmonės nuo XXI amžiaus pradžios žino kaip elgtis internete. Žino, kad reikia nuolat atnaujinti savo įrenginius, nesisiųsti įtartinų failų ir t.t.“, – dėstė ji.
Prezidentė pastebėjo, jog „WannaCry“ ir „Petya“ Estija aplenkė.
„Tai buvo tarptautiniai išpuoliai, tačiau Estijos nepalietė“, – pastebėjo K. Kaljulaid.
Ji taip pat gyrė Estijos valstybiniame sektoriuje naudojamas technologijas, nors ir pripažino, kad jau pakankamai senos.
„Mūsų technologijos šiandien jau pakankamai senos, tai reiškia, kad jos patikrintos ir patikimos, nes turi veikti po kelis milijonus kartų per dieną. Turime 1,3 mln. skaitmeninių piliečių Estijoje ir dauguma bendravimo įvyksta kibernetinėje erdvėje“, – sakė prezidentė.
Surengs pratybas ministrams
ES pirmininkavimo pradžios renginių užkulisiuose nemažai dėmesio buvo skiriama Rusijai. Būtent ši šalis kai kurių Estijos pareigūnų įvardijama kaip pagrindinė kibernetinių ir propagandinių atakų grėsmė.
Estijos gynybos ministras Juris Luikas pasakojo, kad kibernetinė erdvė pastaruoju metu tapo labai rizikinga vieta.
„Daugelis mūsų ten praleidžiame didžiąją savo dienos dalį. Visai neseniai matėme kaip paprasta surengti kibernetines atakas ir kokio masto jos gali būti“, – sakė jis.
J. Luikas pasakojo, kad vienas svarbiausių renginių Estijos pirmininkavimo ES metu bus gynybos ministrų sutikimas rugsėjį.
„Organizuosime pratybas, kuriose reikės realiu laiku reaguoti į iškylančias problemas, pavyzdžiui, elektros jėgainių sprogimus. Manau, kad ministrams tai bus naudinga“, – žurnalistams pasakojo jis.
Kelio atgal nėra
Estijos vyriausybės ES reikalų direktorius Klenas Jaarats informavo, kad rugsėjo pabaigoje taip pat ketinama pristatyti naują kibernetinio saugumo strategiją.
„Turbūt svarbiausias su tuo susijęs dalykas yra pasitikėjimas. Jei nebus pasitikėjimo, skaitmeninė visuomenė negalės funkcionuoti“, – sakė jis.
K. Jaarats kalbėjo, kad internete nėra sienų, todėl valstybės negali naudoti tokio paties policinio mentaliteto, koks yra fiziniame pasaulyje.
„Aišku, dar yra tam tikras skubos jausmas. Daug dėmesio teks skirti ir „daiktų internetui“, nes dabar viskas vis labiau yra sujungta“, – apie būsimą strategija pasakojo jis.
Tuo metu Estijos verslumo ir IT ministrė Urve Palo dėstė, kad ES šalys privalo rasti būdus naujoms rizikoms suvaldyti, nes kelio atgal nėra.
„Negalime grįžti į praeitį. Kaip negalime vėl keliauti vežimais, kai jau turime automobilius, taip negalime nesinaudoti interneto suteikiamomis galimybėmis“, – sakė ji.
Svarbiausia rizika
Gegužę Lietuvos banko apklaustų finansų įstaigų vertinimu, kibernetiniai nusikaltimai yra labiausiai tikėtina ir svarbiausia rizika šalies finansų sistemai.
„Anot respondentų, per pusmetį didėjo tiek šios rizikos tikimybė, tiek ir jos galimas poveikis. Apskritai, kaip labiausiai tikėtiną, šią riziką įvertino visų tipų finansų įstaigos (bankai, draudimo bendrovės ir kitos finansų įstaigos).
Šios rizikos vertinimą per pusmetį labiausiai sugriežtino draudimo bendrovės: jų vertinimu, ši rizika turėtų vieną didžiausių poveikių finansų sistemai iš visų nurodytų rizikų“, – rašome centrinio banko apžvalgoje.
Tiesa, respondentai galimybes mažinti kibernetinių nusikaltimų riziką vertino bene geriausiai, pabrėždami investicijų į IT saugą didinimą.
