Naująjį įstatymą remiantys politikai sako, kad dabartinis reguliavimas praktiškai neveikia, o naujas teisės aktas svarbus Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Kritikai perspėja, kad jis esminių pokyčių neatneš.
Vienas iš svarbiausių pokyčių naujajame įstatyme yra įpareigojimas lobistui savo veiklos pradžią deklaruoti per septynias dienas. Dabar lobistai deklaracijas turi pateikti kartą per metus.
Priimant įstatymą, daug diskusijų kėlė lobizmo apibrėžimas ir išimtys, kad lobizmu nebus laikomas viešojo intereso gynimas, o lobistais nebus laikomos nevyriausybinės organizacijos. Kritikai sako, kad tai sudaro prielaidas išvengti reguliavimo.
Po diskusijų parlamentarai nusprendė neįpareigoti politikų deklaruoti, kas pas juos buvo atėję su lobistiniais pasiūlymais. Pagal naująją redakciją, lobistu gali būti tik fiziniai, o ne juridiniai asmenys.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė sako, kad galimas įstatymo spragas išryškins praktika.
„Esminis motyvas – šio įstatymo priėmimas yra viena iš sąlygų siekiant narystės EBPO. Matėme Seime, kaip sudėtingai skynėsi kelią šis įstatymas, dvejose kadencijose buvo ieškoma sutarimo“, – BNS sakė M. Lingė.
„Matome, kad įstatymas nėra tobulas iki galo, bet jei praktika parodytų jautrias vietas, kad įstatymas apeinamas ar sukurtos landos išvengti tokio reguliavimo, problemas reikės taisyti“, – pridūrė jis.
Lietuvoje lobisto profesija įteisinta 2000 metais, tačiau šiuo metu oficialiai registruota vos 40 lobistų.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ragino prezidentę vetuoti įstatymą.