Politikų atlyginimas nustatytas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir jo priedėliuose. Jų atlyginimai skaičiuojami paties Seimo tvirtinamą bazinį dydį (šiuo metu yra 130,5 Eur) dauginant iš įstatyme įrašytų koeficientų.
Pavyzdžiui, mažiausias Seimo nario pareiginės algos koeficientas yra 19,4, o 100 tūkst. gyventojų neturinčio miesto mero – 18. Taigi, neskaičiuojant priedo už stažo metus, jų pareiginė alga yra atitinkamai 2 531,7 Eur ir 2 349 Eur neatskaičius mokesčių.
Ieškojo būdų, kaip nenuskriausti
Atsitiktinumas ar ne, tačiau jau kitą dieną po premjero pasisakymo apie pavydą dėl algų, Seime buvo oficialiai registruotas minėto įstatymo pakeitimo projektas.
Jame numatyta papildyti įstatymo priedėlį, kad ministro pirmininko ir ministro, einančių Seimo nario pareigas, tarnybinės algos koeficientai būtų atitinkamai 12,9 ir 11,9, kurie būtų išmokami papildomai prie Seimo nario atlyginimo.
Paprašytas paaiškinti, dėl kokių priežasčių arba kokiu tikslu nuspręsta registruoti tokį įstatymo pakeitimą, DELFI jis sakė:
„Darbo grupėje buvo išreikšta tokia nuomonė, kad Seimo narys pirmiausia yra Seimo narys, o ne ministras ar ministras pirmininkas. Todėl jis turėtų gauti Seimo nario atlyginimą, o kaip ministras ar ministras pirmininkas gauti papildomą priedą, kad jam nepasikeistų dabartinis esamas atlyginimas.“
Politikas paaiškino, kad šiuo metu premjerui algą mokama Vyriausybė, o ministrams – ministerijos.
„Ieškojome galimybės, kad būtų panašiai kaip yra Seimo pirmininko atveju. Jam įvestas papildomas koeficientas ir mokamas šiek tiek didesnis atlyginimas, kadangi pareigos kitos, daugiau veiklos ir pan.
Bandėme pasiklausti, ar yra galimybė ministrui ar ministrui pirmininkui įvesti tokį koeficientą ir mokėti iš Seimo asignavimų. Išsiaiškinome, kad tokios galimybės kaip ir nėra, nes tai yra skirtingos institucijos. Nusprendėme, kad pagrindinė algos dalis būtų mokama kaip Seimo nario, o papildoma – iš Vyriausybės“, – komentavo A. Nekrošius.
Anot jo, darbo grupė paprašė pataisose įrašyti, kad siūlomas koeficientas atitiktų dabartinį premjero ir ministrų, išrinktų Seimo nariais, atlyginimą, kad „būtų būtent toks koeficientas, kad dabartinė alga nei sumažėtų, nei padidėtų“.
Valstietis ir žaliasis pabrėžė, kad tai yra darbo grupes sprendimas, o koeficientus skaičiavo Teises ir teisėtvarkos komiteto biuro darbuotojai, kuriems „buvo nurodyta apskaičiuoti būtent tokius“.
Esą sudėjus abu koeficientus, tiek premjero, tiek kai kurių ministrų atlyginimas turi išlikti toks pat, kaip yra dabar.
Gudrus ėjimas žirgu
Šiuo metu ministrui pirmininkui nustatytas tarnybinės algos koeficientas yra 25,8. Jį padauginus iš 130,5 Eur bazinio dydžio, išeitų 3 366,9 Eur. Tačiau kaip skelbia Vyriausybė, šiuo metu vidutinis S. Skvernelio atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 4 175 Eur.
Iš pirmo žvilgsnio, kaip ir minėjo A. Nekrošius, priėmus jo vadovaujamos grupės pataisas, premjero alga beveik nesikeistų, nes sudėjus mažiausią Seimo nario algos koeficientą (19,4) su ministro pirmininko, einančio Seimo nario pareigas, koeficientu (12,9), išeitų 32,3. Padauginę jį iš 130,5 Eur bazinio dydžio, gautume 4 215 Eur – t. y. vos 40 Eur daugiau nei šiuo metu sumokama premjerui.
Vis dėlto jam ir toliau priklausytų minėtas daugiau kaip 800 Eur priedas už tarnybą Lietuvos valstybei, tad bendras atlyginimas viršytų 5 tūkst. Eur.
Paprastai tariant, Seime veikianti darbo grupė sugalvojo, kad dabartinę premjero (ir ministrų, einančių Seimo narių pareigas) bazinę algą su priedu reikia prilyginti bazinei algai be priedo. Dėl to galutinė alga, kaip siūloma, nuo kitų metų pradžios, padidėtų būtent minėtu dydžiu.
Po kurio laiko A. Nekrošius pripažino, kad iš tikrųjų toks skaičiavimas yra teisingas ir priėmus darbo grupės pataisas dabartinio premjero alga padidėtų tokia suma, kuri dabar mokama kaip priedas už tarnybą valstybei. Be to Seimo pirmininko pavaduotojas užsiminė, kad registruota pataisa tikriausiai bus koreguojama.
Didesnės algos premjeras nenori?
S. Skvernelio patarėjas T. Beržinskas perdavė tokį viršininko komentarą dėl registruotų įstatymo pataisų:
„Premjero nuomone, dabar galiojantis teisinis reguliavimas, nustatantis tiek Vyriausybės vadovo, tiek ir ministrų darbo apmokėjimo tvarką – ir tais atvejais, kai jie yra ir Seimo nariai, ir ne – yra tinkamas ir pakankamas.“
Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė stebėjosi tokiu įstatymo projektu.
„Man šitas siūlymas be galo keistas. Suprantu taip, kad pagal jį, būdamas Seimo nariu ministras gautų mažiau kaip ministras, bet gautų Seimo nario algą, kurios dabar negauna. Vadinasi, Vyriausybė ir ministerijos sutaupytų pusę jų algos, bet Seimas algoms išleistų daugiau.
Politikė teigė neįsivaizduojanti, kas taip sugalvojo. Jos nuomone, dabartinė darbo užmokesčio sistema logiška.
„Ministras dirba daugiausia ministru, o Seimo nariu – tik „puse kojos“. Todėl logiška, kad gauna tik ministro algą. Jeigu nori didint ministrams algą – tegul taip ir daro“, – komentavo I. Šimonytė.
Siūlo nepavydėti, bet nepaaiškina
Neseniai daug diskusijų sukėlė DELFI paskelbti „Sodros“ duomenys apie didžiausią vidutinį atlyginimą, gegužės mėnesį išmokėtą šalies įmonėse ir organizacijose. Paaiškėjo, kad valstybės valdoma „Epso–G“ su 9,1 tūkst. Eur vidurkiu pateko tarp penkių didžiausią algą mokančių darbdavių.
Ši informacija neprasprūdo pro akis politikams. Pvz., konservatorius Jurgis Razma paprašė S. Skvernelio paaiškinti, ar tokios algos darbuotojams mokėtos pasiektus realius rezultatus, ar tik dėl to, kad buvo perkainotas įmonės turtas.
Reaguodamas į tai, ministras pirmininkas teigė, kad „Epso–G“ tikrai pasiekė apie 40 mln. Eur pelną ir jos kapitalo grąža buvo kur kas didesnė nei kitų valstybės valdomų įmonių.
„Nereikia pavydėti. Kas nori tokį atlyginimą gauti, yra galimybė dalyvauti konkurse, aš tikiuosi, kad kuo toliau, tuo jie bus skaidresni, nepriklausys, kaip minėjau, nuo politikų valios, ir visiems bus lygios galimybės demonstruoti rezultatus.
Paradoksas kitas: turime vos ne tris ketvirtadalius valstybės įmonių, kurios dirba ir neduoda jokio pelno valstybei“, – praėjusią savaitę kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Ekonomistas Raimondas Kuodis feisbuko paskyroje taip pat sureagavo į tokį Vyriausybės vadovo pasakymą. Esą jei pavydėti nereikia, tai paaiškinti reikia, nes jeigu pelnas didėjo dėl turto perkainojimo, tai darbuotojų nuopelno čia nėra.
DELFI paprašė S. Skvernelio paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, tačiau jis atsisakė tai padaryti, o patarėjas T. Beržinskas nukreipė į Energetikos ministeriją, kuri ir valdo „Epso–G“ akcijas.
Ministerija atsiuntė tokį komentarą: „2014 m. atliktas turto perkainavimas turėjo įtakos 2015 m. rezultatui. 2016 m. rezultatui turto perkainavimas įtakos neturėjo. 2016 m. finansiniam rezultatui didžiausios įtakos turėjo išaugusios elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo pajamos, balansavimo paslaugų apimtys ir pradėtos eksploatuoti tarpvalstybinės jungtys, leidusios didinti konkurenciją ir likvidumą didmeninėje rinkoje.“
