Įstatyme apibrėžiama, kad apsaugininkas yra individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas klientams.

Asmeniui, siekiančiam būti apsaugininku, bus taikomi tokie pat reikalavimai ir ribojimai kaip ir apsaugos vadovui ar apsaugos darbuotojui.

Jis privalės būti ne jaunesnis kaip 18 metų, atitikti sveikatos reikalavimus, būti įgijęs apsaugos darbuotojo kvalifikaciją.

Priimtomis pataisomis nutarta patikslinti licencijų rūšis. Jos bus trys: licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą; licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas; tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija. Licencijuojama ši veikla: fizinė apsauga, elektroninė apsauga, leidimų režimo vykdymas, ginkluota asmens ir turto apsauga, režimo užtikrinimas, inkasavimo vykdymas, tarpvalstybinis grynųjų pinigų vežimas kelių transportu.

Seimas taip pat nusprendė įstatyme įtvirtinti bendrosios licencijų išdavimo nuostatas, reglamentuoti atsisakymą išduoti licenciją, įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą.

Pagal įstatymą apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turės teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai tai neišvengiamai būtina, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Tačiau šaunamasis ginklas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, negalės būti naudojamas prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo nesukeldamas grėsmės nei jo, nei aplinkinių, nei saugomo asmens gyvybei.

Taip pat draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius yra žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei.

Už naujas nuostatas, kurios įsigalios lapkričio 1 d., balsavo 91 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)