Taip tikimasi sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Jei Seimas pritars, pataisa įsigalios jau nuo kitų metų. 2014 metais 27 neblaivūs darbuotojai darbe patyrė sunkias ir mirtimi pasibaigusias traumas, o 2015 ir 2016 metais tokių atvejų buvo po 14.

Neblaivių darbuotojų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 2,82 promilės alkoholio.2016 metais iš 14 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, net devyni įvyko dirbant pavojingus darbus.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota sako, kad dabar tikrinamas tik vairuotojų blaivumas ir tai daroma įmonėse, įstaigose, turinčiose transporto priemonių.

Pavyzdžiui, vairuotojas vežioja įmonės vadovą ir prieš išvykimą likus ne daugiau pusei valandos turi būti patikrintas jo blaivumas. Kaip tai padaryti, nustato įmonės vidaus taisyklės. Kitiems galioja bendra tvarka. Įtarus, kad darbuotojas darbe neblaivus, pagal vidaus taisyklėse numatytą tvarką patikrinamas jo blaivumas.

Pasak R. Trotos, prieš atliekant pavojingus darbus, darbdavys taip pat turi įsitikinti, kad darbuotojas blaivus, nes tai didesnės rizikos darbai, didesnis pavojus susižaloti, tačiau prievolės tikrinti visų blaivumą nėra. Tiesa, darbdavys, supažindinęs su tvarka, gali nustatyti ir griežtesnes taisykles.

Ryte blaivus, po pietų girtas

Vedėjo manymu, naują projektą būtų galima vertinti dvejopai. Ribojimai visiems galbūt ir pertekliniai, kita vertus, dirbančiam pavojingus darbus žmogui tai gali išsaugoti sveikatą ar net gyvybę.

Jo teigimu, dauguma darbuotojų neturi problemų dėl alkoholio, ir ką nors daryti specialiai ir nėra tikslo. „Būna, kai darbuotojas ryte blaivus, o po pietų jau – girtas. Prie kiekvieno nepastatysi direktoriaus ar darbų vykdytojo.

Kita vertus, darbuotojas, pasirašydamas darbo sutartį, įsipareigoja laikytis vidaus tvarkos taisyklių.“, – kalbėjo R. Trota. Jo teigimu, pastaruoju metu nelaimingų atsitikimų dėl neblaivių darbuotojų sumažėjo.

Anksčiau, tokių būdavo apie 50 procentų, o dabar 25–30 procentų. „Tačiau jų vis tiek yra ir darbdavių dėmesys, ypač atliekant pavojingus darbus, turėtų būti didesnis“, – įsitikinęs vedėjas.

Siūlo neperlenkti lazdos

Vyriausybė į pavojingų darbų sąrašą yra įtraukusi ir savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbą.

Tad, priėmus pataisą, turėtų būti tikrinamas ir socialinių darbuotojų blaivumas.

„Mielai pabučiuosiu – jos labai simpatiškos moterys, o bučiuodamas užuosiu, – kvatojasi Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas. – Labai geras projektas. Pats geriausias per kokį dvidešimt metų, kad darbdavys galėtų pabučiuoti savo pavaldinę.“

Jo teigimu, kaip ir visur, yra įstatymas ir yra žmogiškasis arba protingasis faktorius.

„Jeigu kiekvieną įstatymą taikysime kvailai, bus absurdas. Kodėl žmonės Lietuvoje nesilaiko įstatymų? Galvojate, kad mes, lietuviai, tokie blogi, blogesni už vokiečius ar estus? Ne“, – sako seniūnas.

Jo manymu, įstatymo žmonės nesilaiko tada, kai jis kvailas arba nereikalingas.

„Aišku, yra tokių sektorių, kaip statybos ar prie kokių įrenginių, ten būtina, kad darbuotojas nesvyruotų, nelinguotų, drebančiomis rankomis nedirbtų. Tačiau jeigu pradėsime kasdien tikrinti žmones, kurie neturi problemų dėl alkoholio, tai bus absurdas.

Pats darbdavys, jei pasitiki savo darbuotojais, turėtų tai matyti“, – V. Šležas įsitikinęs, kad įstatymas bus reikalingas, jei nebus perlenkta lazda. Jei pataisa bus priimta, seniūnas žada įsigyti gerų alkoholio matuoklių.

Atliko tyrimą

Įstatymo pataisos projekto autoriai remiasi ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjų atliktu alkoholio vartojimo tyrimu.

Per jį nustatyta, kad girtaujantys asmenys išgeria 37 procentus šalyje suvartojamo alkoholio, tačiau jie sudaro tik penkis procentus visų gyventojų. Tvirtinama, kad vienas iš pagrindinių girtaujančio asmens paveikslą sudarančių požymių – menkas išsilavinimas.

O pavojingi darbai esą dažniausiai susiję su fizinio pobūdžio darbu, nereikalaujančiu aukštojo mokslo. Teigiama, kad pavojingus darbus atliekantieji dažniausiai patenka į didžiausios rizikos asmenų grupę (daugiausia alkoholio suvartojančią asmenų grupę).

Daugiau skaitykite - naujienos.lt.