Anot premjero, miškų sektoriaus pertvarka turėtų būti principinis, valstybinis klausimas ir jį palaikyti turėtų tie, kurie siekia skaidrumo ir efektyvumo.
„Aš bandau atsiremti ir į pozicijos balsus pirmiausiai, aišku ieškoma ir natūralių šalininkų opozicijoje, nes čia yra principinis, vertybinis klausimas, kalbant apie valstybės valdomų įmonių valdymą. Manau, kad opozicijos pusėje yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie ne tik deklaruoja tokius tikslus, bet ir elgsis kaip ir kalba“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, su miškininkais, kurie priešinasi reformai, ieškoma kompromisų, neprieštaraujama, kad urėdijos galėtų prekiauti mediena, pačios vykdyti pirkimus. Tuo metu miškininkai baiminasi, kad iš jų bus atimtas savarankiškumas.
„Mes esame pasirengę visus kompromisus, kuriuos kelia oponuojanti pusė, kad įstatyme įtvirtiname ir urėdijos sąvoką, ir girininkijos sąvoką, siūlome įtvirtinti ir galimybę urėdijoms vykdyti mažos apimties prekybą“, - sako ministras pirmininkas.
Iki liepos 10 dienos ketinama surengti neeilinius Seimo posėdžius ir urėdijų reformą patvirtinti. Dėl neeilinės sesijos renkami parašai, tačiau S. Skvernelis nedetalizavimo, kaip sekasi tai daryti.
„Renku reformai šitai, aš manau, kad dar likusios kelios dienos iki balsavimo, tikrai yra kur padirbėti, atsiranda alternatyvų, kompromisiniai siūlymai, tai yra principo reikalas, kalbant apie šito sektoriaus skaidrumą, efektyvumą“, - tikino jis.
Derybų dėl valstybinių miškų reformos siekianti Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) ketvirtadienį rengia mitingą, jis vyksta miškininkų skelbiamo įspėjamojo streiko išvakarėse.
Kaip BNS sakė Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, komitetas reformą svarstys jau šį penktadienį, nes ketvirtadienį savo išvadas dėl miškų pertvarkos turi pateikti ekspertai - to pareikalavo penktadalio parlamentarų.
Nepriklausoma ekspertizė turi atsakyti į du klausimus: ar Miškų įstatymo pataisomis siūloma reforma atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruota į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei ar ji teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.
K.Mažeika tiksi, kad urėdijos reforma bus sėkmingai patvirtinta, nors socialdemokratai reikalauja, kad liktų 25 urėdijos ne sujungtos į vieną bendrovę, o kaip atskiros įmonės.
Socialdemokratai Seime užregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias urėdijos būtų pertvarkytos taip, kad kiekvienoje jų būtų ne mažiau 25-30 tūkstančių hektarų ir ne daugiau 60 tūkstančių hektarų miško. Kad urėdijos būtų ekonomiškai rentabilios kirtimų apimtys – ne mažesnės kaip 100 tūkst. kietmetrių per metus. Pagal socialdemokratų siūlymus pertvarkant turėtų išlikti apie 25 urėdijos.
„Valstiečių“ frakcija, pasak jos vadovo Ramūno Karbauskio, palaiko miškų urėdijų pertvarką.
Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“.