Šį kartą dėmesį į jas atkreipė žymus estų rašytojas, poetas, filosofas, buvęs Talino universiteto rektorius Reinas Raudas.

Savo feisbuko paskyroje žymus visuomenės veikėjas, keliavęs iš Vilniaus į Berlyną, neslėpė nuostabos.

„Kainos vienintelėje Vilniaus oro uosto kavinėje Juta Jazz Cafe vidutiniškai yra 10 proc. didesnės nei kavinėse Tegelio oro uoste Berlyne. Taigi labai draugiškų kavinės darbuotojų atlyginimai turėtų irgi būti atitinkami“, – ironizavo.

DELFI kalbintas vyras sakė prisijungiantis prie būrio žmonių, manančių, kad kainos Vilniaus oro uoste siekia ar netgi yra didesnės nei kitų Europos didmiesčių oro uostuose.

„Sutinku su daugeliu“, – neslėpė ir pridūrė, kad net gimtojo Talino oro uoste jo žodžiais „žymiai pigiau“, nors estai lietuvius lenkia tiek minimaliu, tiek vidutiniu atlyginimu.

Tikslių kainų skirtumų jis teigė neprisimenantis, tačiau pasidalino kavinių interneto svetainių adresais: „Nei ta, nei kita internete nerodo savo kainų, bet skirtumai tikrai ne Vilniaus naudai. Tikslių kainų dabar neprisimenu. Vilniuje kavos jau negėriau, nes buvo vėlus vakaras, bet valgiau kibiną už 3,50 euro“, – sakė jis.

Šiuo metu Vilniaus oro uosto interneto puslapyje nurodoma, kad patalpose viso įsikūrę vienuolika kavinių ar restoranų. Net trys iš jų – R. Raudo minėta „Juta Jazz Cafe“, „Juta Jazz Heineken“ ir „Coffee Republic“ priklauso vienai įmonei „Juta Jazz Kava“.

Šiuo metu kavos kainos jose prasideda nuo 2,6 euro, sumuštiniai, panini kainuoja nuo 3,5 euro, o konditerijos gaminių galima įsigyti nuo 2,9 euro.

Išsamiai paaiškino

„Juta Jazz kava“ direktorius Rolandas Pulauskas negalėjo pakomentuoti situacijos, kadangi buvo išvykęs, tačiau po kurio laiko sutiko išsamiai pakomentuoti apie brangias kainas oro uoste.

„Nežinia, kiek profesorius yra skraidęs, bet tikrai nesame brangiausi Europoje. Nežinome kokios kainos yra Berlyno Tegelio oro uoste, bet tikrai nemanau, kad jos skiriasi taip žymiai, kad tas skirtumas būtų labai akivaizdus. Ir dar – p. Raudas pamiršta lyginti ir Kopenhagos, Oslo, Stokholmo, Madrido, Paryžiaus, Londono oro uostus...

Beje, oro uosto administracijos atliktose keleivių patirčių apklausose Vilniaus oro uosto viešojo maitinimo sektorius įvertintas labai palankiai kategorijoje „price for value“, palyginus su kitais Europos oro uostais“, – komentavo jis.

R. Pulauskas išsamiai paaiškino, kad kainos yra didelės ir kartais netgi didesnės, palyginus su didžiausiais Europos oro uostais, dėl kelių priežasčių:

„Viešojo maitinimo paslaugoms taikomo PVM (pridėtinės vertės mokesčio – DELFI) dydžio, pavyzdžiui, Lenkijoje jis yra 8 proc., o Lietuvoje 21 proc., ir tai faktas. Taip pat dėl darbo jėgos apmokestinimo, žaliavų kainų, pavyzdžiui, maisto produktai – taip pat vieni brangiausių Europoje, čia lenkiame net kai kurias didžiąsias ES valstybių sostines – ir tai faktas.

Nekilnojamojo turto Lietuvoje vertė ir tokio turto nuoma yra beveik tokia pat ir ar net aukštesnė už kai kurias ES valstybių, ir tai faktas. Taigi ir uosto patalpų nuomos kainos politika atitinkama. Pavyzdžiui, mes už savo kavinių patalpų nuomą oro uoste mokame nuo 2 iki 3 kartų brangiau nei mums maitinimo patalpas siūlė Vilniaus „Akropolio“ prekybos centras, ir tai faktas.

Galų gale, įtakos turi pelno apmokestinimo politika – pelno mokestis ir dividendų apmokestinimas – ir tai faktas. Nepaisant visų negailestingos rinkos diktuojamų sąlygų – mes ir toliau kuriame darbo vietas, o svarbiausia – pridėtinę vertę.

Paviršutiniška manyti, kad oro uostuose didesnes nei mieste kainas lemia verslininkų noras „pasiviršpelniauti“, nes didžiąją produkcijos kainos dalį sudaro būtent nuomos kaštai ir „liūto“ dalis nuo kiekvieno parduoto kavos puodelio kainos atitenka būtent oro uostui. Taigi, manau, kad rinkos ekonomikoje kainą lemia aukščiau išvardinti faktoriai bei pasiūlos ir paklausos santykis.“

Jis pažymėjo, kad trijose Vilniaus oro uoste įsikūrusiose kavinėse vyrauja panašios kainos, išskyrus „Coffee Republic“, mat jie dirbantys pagal franšizę, o tai reiškia – franšižės mokesčius. Be to, dalis produkcijos importuojama iš Anglijos, o tai turi įtakos galutinei prekių kainai.

Teigė, kad vadovai negauna daugiau 1000 eurų

R. Raudui pasvarsčius, kokie atlyginimai mokami kavinių darbuotojams, R. Pulauskas teigė, kad kaip ir minėjo aukščiau, kainų dydis oro uoste neturi įtakos įmonės pelningumui, nes didesnę nei įprasta jos dalį šio verslo segmente sudaro nuomos ir darbo užmokesčio kaštai.

„Ne pono poeto-filosofo-rektoriaus reikalas, kokius atlyginimus mes mokame darbuotojams, mes juk nesikapstome po jo piniginę. Lyginti viešojo maitinimo atlyginimus su bendru vidurkiu Lietuvoje yra neprofesionalu, nes ne paslaptis, kad nemažą dedamąją dalį atlyginimo sudaro ir arbatpinigiai, kurie bendroje statistikoje neatsispindi.

Iš anksto norime nuraminti, kad nei vieno iš vadovaujančių įmonei atlyginimas neviršija 1000 eurų po mokesčių, kad nebūtų spekuliacijų, jog direktorių atlyginimai iškelia vidurkį.
Iš anksto norime nuraminti, kad nei vieno iš vadovaujančių įmonei atlyginimas neviršija 1000 eurų po mokesčių, kad nebūtų spekuliacijų, jog direktorių atlyginimai iškelia vidurkį.
Rolandas Pulauskas

Tikruosius skaičius reikėtų tikrintis ne darbo skelbimų portaluose, o oficialiuose „Sodros“ ir / ar panašiuose interneto puslapiuose, kur skelbiami realūs įmonių mokamų atlyginimų vidurkiai, pagal kuriuos mūsų įmonė manytume patektų į TOP 10 Lietuvos įmonių savo segmente“, – sakė jis.

Puslapyje Rekvizitai.lt nurodyta, kad gegužę vidutinis atlyginimas įmonėje siekė 842,64 euro, įmonė neturi jokių skolų „Sodrai“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (292)