Pranešime spaudai aptariamos, kokios naujovės įsigalioja civiliniame procese bei kokie svarbiausi pokyčiai skolų išieškojimo bendrovėms bei skolų turintiems asmenims.

Svarbiausios naujovės skolų išieškojimo procese

Pagrindinis pokytis, susijęs su skolų išieškojimu – brangsta pats procesas.

Pavyzdžiui, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai sprendžiamas klausimas dėl nedidelės sumos grąžinimo, minimali žyminio mokesčio suma būdavo 4 eurai, o nuo liepos 1 d. numatyta daugiau nei du kartus didesnė minimali žyminio mokesčio suma – 10 eurų. Kai, pavyzdžiui, sprendžiamas klausimas dėl 50 Eur grąžinimo, 10 Eur žyminis mokestis yra tikrai didelė suma.

Taip pat svarbi naujovė skolų išieškojimo aspektu yra susijusi su dokumentų įteikimu skolininkams. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti tiesiogiai įteiktas fiziniam asmeniui, tuomet pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekamas skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Šis faktas pažymimas ir teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo palikimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

„Šis pakeitimas rodo, kad mūsų įstatymų leidėjas pasekė užsienio šalių pavyzdžiu ir iš dalies liberalizavo dokumentų įteikimo skolininkui procesą, jį supaprastino.

Taigi, jei asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, jis nebeturi galimybės pasiteisinti, kad dokumentų nematė, negavo ir panašiai. Beje, atsiranda ir naujas žyminis mokestis kreditoriams – net 500 eurų – už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

Anksčiau už tokius ieškinius žyminis mokestis visai nebuvo imamas. Žinoma, įstatyme numatytos tam tikros išimtys, kuomet žyminis mokestis nėra mokamas, tačiau Civilio proceso kodekso pokyčius vertinant sistemiškai susidaro įspūdis, kad siekiama mažinti teismų krūvį, proceso šalims pabranginant bylinėjimąsi ir ieškant alternatyvių ginčo sprendimo būdų“, – teigia skolų išieškojimo ir teisinių konsultacijų bendrovės „Legal Balance“ direktorius Marius Šlepetis.

Teigiamai ir neigiamai vertintini pokyčiai

Civilinio proceso kodekso pakeitimus vertinant skolų išieškojimo aspektu galima pastebėti ir labai teigiamų, ir labai kvestionuojamų dalykų, kurių nauda vertintina skeptiškai.

Sveikintinas siekis paspartinti išieškojimo procesą ir mažinti biurokratinių procesų – nuo liepos 1 d. skolą išieškant antstoliams ir pasikeitus išieškotojui, pats antstolis galės keisti išieškotoją, o ne teismas, kaip kad buvo iki šiol.

Tačiau sunkiai suprantamas įstatymo pakeitimas, susijęs su skolininko (fizinio asmens) turto dalies nustatymu, kada turtu skolininkas dalinasi kartu su kitais asmenimis. Įstatyme numatyta, kad antstolis turės pasiūlyti skolininkui susitarti su bendraturčiais, kaip bus nustatoma jų bendra turto dalis, ir pateikti antstoliui notariškai patvirtintą susitarimą.

Šis pakeitimas sukuria dar didesnį biurokratinį procesą, nenaudingą jokiai šaliai.

Pakeitimai nėra palankūs skolininkui

Įstatymo pakeitimai nėra palankūs skolininkui – ir ne tik dėl jau minėto proceso pabrangimo ir dokumentų įteikimo tvarkos pasikeitimo.

Pagal naujas nuostatas skolininkai privalės būti labiau suinteresuoti vykstančiais procesais ir jais domėtis. Pasikeitusi dokumentų įteikimo tvarka, sprendimo už akių instituto pakeitimai lems tai, kad skolininkas turės būti aktyvesnis vykstančiame civiliniame procese.

Be to, kitas svarbus pakeitimas, aktualus skolininkui, yra pareiga samdytis advokatą apeliaciniame procese.

Priešingai nei iki šiol, jeigu fizinis asmuo nuo liepos 1 d. pirmoje teismo instancijoje bylos nelaimės ir norės rašyti apeliacinį skundą, jis privalomai turės kreiptis pagalbos į advokatą, nes naujoje redakcijoje numatyta, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas.

Toks reglamentavimas gali būti vertinamas kaip tam tikras asmens teisių ribojimas, kadangi iš esmės pažeidžiama asmens teisė ir laisvė kreiptis į teismą pačiam.

Skolų išieškojimo procesas stipriai nesikeis

„Iš esmės skolų išieškojimo procesas nepasikeis, tačiau jis taps brangesnis, be to, dėl sudėtų tam tikrų saugiklių skolas prisiteisti gali būti šiek tiek sunkiau.

Kalbant apie išieškojimą iš juridinių asmenų, įstatyme numatytos korekcijos tokiems asmenims leis jaustis sąlygiškai saugiau dėl neatsiskaitymo su kreditoriais laiku.

Numatyta didžiulė 500 eurų žyminio mokesčio suma, norint paduoti ieškinį dėl bankroto, daugelį kreditorių tikrai skatins pagalvoti dukart, prieš kreipiantis į teismą.

Antra vertus, turėtų pagreitėti nedidelių skolų išieškojimas – dėl mažesnės nei 100 eurų skolos antstolis neprivalės siųsti raginimo, o gavęs vykdomąjį dokumentą galės iš karto pradėti vykdyti skolos išieškojimo veiksmus“, – teigia M. Šlepetis.