Tai numato antradienį po svarstymo Seimo priimtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas, kuriame numatyta ir papildomų reikalavimų atsiskaitant tiek grynaisiais pinigais, tiek atliekant elektroninius mokėjimus.
Reikės notaro patvirtintos kopijos?
Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis Tadas Langaitis kritikavo įstatymo projektą:
„Dabartiniame įstatymo projekte yra numatoma palikti siauras galimybes identifikuoti asmenį nuotoliniu būdu.
Nepaisant tiek vartotojų organizacijų, tiek pažangių finansų technologijų verslo išsakytų argumentų, įstatyme neliko galimybės nustatyti asmens tapatybę atliekant mokėjimo pavedimą iš asmens vardu atidarytos banko sąskaitos – tai kas šiandien Lietuvoje yra populiaru ir plačiai taikoma.
Įstatymo projekte leidžiami identifikacijos būdai – tik kvalifikuotas parašas ir tiesioginio vaizdo perdavimo būdas, yra prieinami tik labai ribotam vartotojų skaičiui – apie 20-30 proc. Lietuvos gyventojų, kai el. bankininkyste naudojasi dauguma.“
„Turbūt yra sunku rasti labiau nepatogų kliento identifikavimo būdą, kaip asmens dokumento kopijos darymas pas notarą ar seniūną ir tokios popierinės kopijos siuntimas paštu ar kurjeriu. Tai yra brangu, sudėtinga ir visiškai nešiuolaikiška“, – kalbėjo T. Langaitis.
Jis prognozavo, kad priimtas įstatymas gali sužlugdyti Lietuvoje besiplečiantį „Fintech“ sektorių, jo įgyvendinimas būtų naudingas tik tradiciniams bankams.
„Įsigaliojus tokiam įstatymo variantui, finansų paslaugų įmonės bus priverstos atjungti galimybę nustatyti asmens tapatybę banko mokėjimo pavedimu. Tai greičiausiai prives prie to, kad sutriks prekyba internetu Lietuvoje, nes interneto parduotuvės nėra pritaikytos tapatybės nustatymo būdams, kurie siūlomi dabartiniame įstatymo projekte. Veikiausiai tai reikštų staiga nukritusį vartojimą ir tai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai“, – kalbėjo konservatorius.
Už naują įstatymo projektą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 31. Dėl projekto Seimas turės dar kartą balsuoti, įstatymas įsigalios jį pasirašius prezidentei.
Lietuvos bankas problemų nemato
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausiosios specialistė Kotryna Filipavičiūtė DELFI komentavo, kad pagal įstatymą 1 ct pavedimo gavimas (ar bet kokios kitos mažos ar didesnės sumos mokėjimo pavedimo gavimas) niekada nebuvo laikomas pakankamu tapatybės nustatymui atlikti.
„Jei rinkos dalyviai taikydavo tokį būdą, jie buvo baudžiami už įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o kelių greitųjų kreditų bendrovių atveju teismai net yra paskelbę apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriuose konstatavo, kad šios bendrovės identifikuodamos tik tokiu būdu pažeidžia įstatymus“, – aiškino specialistė.
Anot jos, galiojančiame įstatyme nustatyta, kad pirmojo mokėjimo atlikimas iš kredito įstaigoje kliento vardu atidarytos sąskaitos gali būti panaudojamas tik kaip papildoma priemonė asmens tapatybei nustatyti.
„Tačiau ji negali būti vienintelė, nes tokio pavedimo metu nėra gaunama visi duomenys, reikalingi kliento asmens tapatybei nustatyti. Svarbu pažymėti, kad numatytame keisti naujame įstatyme numatyta suteikti kur kas platesnių nuotolinio identifikavimo galimybių nei buvo iki šiol – tai būtų patogu ir vartotojams, ir finansų įstaigoms“, – tikino Lietuvos banko atstovė.
Dar daugiau, pasak jos, įstatymo projekte numatyti ir atvejai, kai kliento tapatybę leidžiama nustatyti supaprastintu būdu su sąlyga, jei neviršijamos tam tikros įstatymo projekte numatytos piniginių sandorių vertės.
Finansų įstaigos esą galės klientus identifikuoti ne tik naudojant elektroninį, mobilų parašą, tačiau papildomais nuotoliniais būdais, kurie buvo įteisinti dar 2016 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės nutarimu – tiesioginės vaizdo konferencijos metu užfiksuojant savo veido atvaizdą ir parodant tapatybę įrodantį dokumentą.
„Pastarasis būdas akivaizdžiai patogesnis vartotojui nei 1 ct pavedimas, nes nereikalinga suvesti mokėjimo pavedimui atlikti būtinų rekvizitų, sąskaitos numerio, apsaugos kodų ir t.t. ir viskas gali būti atliekama paslaugų teikėjo (vartojimo kredito gavėjo, mokėjimo įstaigos ir t.t.) interneto puslapyje ar mobiliojoje aplikacijoje“, – komentavo K. Filipavičiūtė.
Anot jos, naujame įstatyme taip pat įtvirtinama galimybė pasinaudoti trečiųjų šalių (pvz., bankų) informacija asmens tapatybės nustatymo tikslais.
Tokia informacija iš trečiosios šalies informacijos prašančiajam subjektui galėtų būti pateikiama, jei šalys susitaria dėl atitinkamų sąlygų įvykdyti informacijos pateikimą įstatyme numatytais pagrindais.
Vis dėlto kai kurie specialistai skeptiškai vertina tokią nuostatą. Pvz., Asociacijos už sąžiningą bankininkystę vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys svarstė, kad bankai bus nė kiek nesuinteresuoti sudaryti sąlygas iš dalies su jais konkuruojančioms vartojimo paslaugų bendrovėms.
Grės didelės baudos
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkas Donatas Šliora atkreipė dėmesį, kad į pakeisto įstatymo taikymo sritį nuo šiol patenka ir nekilnojamojo turto agentai (brokeriai). Jie privalės savo veikloje įdiegti pinigų plovimo prevencijos priemones (nustatyti klientų tapatybę, registruoti įtartinus sandorius ir kt.), taip pat bendradarbiauti su FNTT.
Papildomi reikalavimai taikomi ir nekilnojamojo turto brokerių naudos gavėjams (asmenimis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau nei 25 proc. akcijų), stebėtojų tarybai, valdybai, vadovui.
Kartu su naujais reikalavimais įstatyme įtvirtintas ir naujas priežiūros mechanizmas. Nekilnojamojo turto agentui (brokeriui) nesilaikant įstatymo reikalavimų jo atžvilgiu galės būti taikomos poveikio priemonės, įskaitant baudas, kurios gali siekti 1,1 mln. eurų arba būti susietos su bendrosiomis metinėmis nekilnojamojo turto agento (brokerio) pajamomis. Baudos taip pat gali būti taikomos akcininkams, valdymo organų nariams.
„Nauji reikalavimai nekilnojamojo turto agentų (brokerių) atžvilgiu didins šio verslo sektoriaus dalyvių patiriamą administracinę naštą, taip pat pareikalaus papildomų investicijų įstatymo reikalavimams įgyvendinti“, – komentavo teisininkas.
Jo teigimu, vadovaujantis pakeisto įstatymo nuostatomis už finansų įstaigos padarytus pažeidimus atsakomybė galės būti taikoma ne tik pačiai finansų įstaigai, bet asmeniškai jos vadovui, valdybos nariams ir finansų įstaigos akcininkams, pajininkams ir kitiems dalyviams. Baudų dydis nuo 2 tūkst. iki 5,1 mln. eurų.
