Šiuo metu neatskaičius mokesčių prezidentė Dalia Grybauskaitė uždirba 7 177 Eur per mėnesį, premjeras Saulius Skvernelis – 4 175 Eur, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – 3 366 Eur.
Kaip rašė DELFI, „Sodros“ duomenimis, valstybei priklausanti bendrovė „Epso-G“ pagal vidutinį darbo užmokestį gegužės mėnesį buvo penktoje vietoje tarp visų šalies įmonių ir organizacijų. 22 įmonės darbuotojai vidutiniškai uždirbo 9 149 Eur vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių.
Tokia informacija neprasprūdo pro akis politikams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Jurgis Razma kreipėsi į premjerą „dėl įspūdingų valstybės valdomoje įmonėje EPSO-G darbuotojų atlyginimų“, kurie esą išmokėti neaišku, dėl kokių rezultatų.
„Iš to, kas apie įmonės darbuotojus, jų gaunamus atlyginimus ir jiems priskirtas funkcijas, atsakomybes bei realiai vykdomą veiklą pateikiama viešojoje erdvėje, galima susidaryti įspūdį, jog tai yra valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diskreditavimas.
Nesuprantama, dėl kokių priežasčių išmokėtos didžiulės premijos patronuojančios įmonės darbuotojams, jei dukterinių įmonių finansiniai praėjusių metų rodikliai pagerėjo dėl 2014 m. atlikto turto perkainojimo ir amortizacijos sąnaudų reikšmingo sumažėjimo“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas J. Razma.
Privačiame sektoriuje įprasta
Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė nesiėmė vertinti, ar normalu, kad valstybės įmonėje vidutinis atlyginimas gali padidėti tris kartus, nes teigė nežinanti visų detalių, į kurias reikėtų įsigilinti.
„Tarp kai kurių įmonių pastebimas toks vidutinių atlyginimų, kuriuos skelbia „Sodra“, „bangavimas“. Labiausiai tikėtina, kad padidėjęs vidurkis rodo tuo metu išmokėtus metinius ar pusmečio „bonusus“.
Priklausomai nuo to, kokį mėnesį žiūrėsime, vaizdas gali būti labai iškreiptas. Bet tai yra spėjimas. Tačiau tai yra įprastinė praktika, kad tam tikru metu išmokama premija už ilgą laikotarpį“, – komentavo asociacijos vadovė.
Ji pripažino, kad premijos ir priedai už pasiektus rezultatus skirtingų kategorijų darbuotojams gali skirtis pastebimai.
„Eiliniam žmogui vieno atlyginimo dydžio premija pasitaiko dažniausiai, bet nereiškia, kad čia vienintelis variantas. Vis dėlto tarp aukščiausio lygio vadovų būna ir pusės metų – šešių atlyginimų dydžio premija.
Ta praktika labai skiriasi. Negali sakyti, kad vienas atlyginimas už visus metus, vadinamas 13–as atlyginimas, yra visiškai minimumas, bet tai yra beveik nedidelė premija. Aukščiausiems vadovams mokėti daugiau kaip 6 atlyginimų dydžio premiją yra normalu“, – kalbėjo A. Bytautienė.
Valstybė neturi prabangos mokėti mažiau?
Visos „Epso-G“, kuri yra patronuojanti kitų valstybės energetikos įmonių bendrovė, akcijos priklauso Lietuvos valstybei, jas valdo Energetikos ministerija.
Ji tikino, kad atlygio politika „Epso-G“ yra depolitizuota. Remdamasi aiškiai ir skaidriai įvardintais principais ją esą nustato įmonės valdyba, o ne ministras. Minėta politika (taip pat ir dėl kintamo atlygio) kyla iš Vyriausybės nutarimų ir taikoma ne tik „Epso-G“, bet ir jos patronuojamose įmonėse.
„Mūsų požiūriu, tokiais principais privalo būti vadovaujamasi tose įmonėse, kurios yra orientuotos į efektyvų, tikslų pasiekimą orientuotą vadovavimą. Alternatyva iš nekintamos ir kintamos dalies sudarytam atlyginimui yra stabilus ir fiksuotas atlyginimas, kuris mokamas nepriklausomai nuo to, ar įmonė pasiekė gerų rezultatų, ar ne. Tačiau valstybė neturi prabangos mokėti algos nepriklausomai nuo darbo kokybės“, – komentavo patarėja.
Anot jos, 2016 m. visos „Epso-G“ grupės tiesiogiai patronuojamos bendrovės dirbo pelningai, o kapitalo grąža buvo didžiausia tarp valstybės valdomų energetikos įmonių.
Ne premijos, o motyvacinės paskatos
„Epso-G“ komunikacijos vadovas Andrius Vilkancas paaiškino, kad maždaug trigubai didesnis nei ankstesniais mėnesiais darbuotojams išmokėtas vidutinis darbo užmokestis nėra premijos.
Esą „Sodros“ paskelbti duomenys atspindi kartą metuose išmokamą kintamą atlygio dalį, kuri tiesiogiai priklauso nuo kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų, individualiai nustatomų metinio vertinimo metu.
„Kintama dalis išmokėta po to, kai balandžio mėn. akcininkas patvirtino audituotus įmonės finansinius rezultatus, remiantis patvirtinta atlygio politika. Todėl gegužės mėn. vidutinis darbo užmokestis buvo 6,5 tūkst. Eur didesnis, nei 2016 m. mokėtas 2,6 tūkst. Eur vidutinis darbo užmokestis. Šis padidėjimas atspindi vienu kartu išmokėtą metinį kintamą atlygį. Vidutiniškai jis sudaro 542 Eur per mėn. (t.y. 6500 Eur/12 mėn.) ir tai sudaro 21 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Tokios atlygio politikos tikslas – efektyviai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir tuo pačiu sukurti motyvacines paskatas darbuotojams, kad atlygis priklausytų nuo asmeniškai keliamų užduočių įgyvendinimo“, – paaiškino A. Vilkancas.
Jo teigimu, bendrovėje darbuotojų atlygį sudaro fiksuota dalis, priklausanti nuo pareigybės atsakomybės lygio, ir kintama dalis, kuri mokama, jei pasiekiami metinio įvertinimo metu nustatyti tikslai.
2016 m. „Epso-G“ generalinio direktoriaus Rolando Zuko vidutinis atlyginimas buvo 5 720 Eur per mėnesį, bendrovės vadovaujantiems darbuotojams ir finansininkui mokėtas 3 760 Eur atlyginimas, kitiems darbuotojams – 2 609 atlyginimas.
Vidutiniškai kintamoji atlyginimo dalis 2017 m. gegužę sumokėta už visų 2016 m. rezultatus: generaliniam direktoriui – po 1 716 Eur už kiekvieną iš 12 mėnesių; vadovaujantiems darbuotojams ir finansininkui – po 1 075 Eur už kiekvieną mėnesį; darbuotojams – 542 Eur už kiekvieną mėnesį.
Gegužės mėnesį kintama atlygio dalis buvo išmokėta 17-ai darbuotojų. Darbuotojams, kurie pradėjo darbą grupėje 2017 m., kintama dalis ar kitokios priemokos nebuvo mokamos.
Anot bendrovės atstovo, kilus klausimų dėl joje mokamo darbo užmokesčio, grupė skelbs daugiau informacijos apie jį ir viešai paskelbs bendrovės atlygio politiką. Esą išsami informacija apie darbo užmokestį bus skelbiama tarpinėje 2017 m. pusės metų finansinėje atskaitomybėje.
„Epso-G“ atstovas teigė, kad bendrovė pernai pasiekė tokius tikslus: grupės valdomos bendrovės dirbo pelningai, konsoliduotas grynasis jų pelnas padidėjo iki 39,1 mln. Eur (palyginti su 12,2 mln. 2015 m.). Nuosavybės grąžos rodiklis padidėjo iki 17,7 proc.
„Tai gera žinia vartotojams, nes pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą, didesnis nei reglamentuotas „Epso-G“ grupės įmonių pelnas skiriamas mažinti paslaugų kainų lygį gyventojams ir verslui 2018 metais. Dujų perdavimo kainos nuo metų pradžios jau buvo sumažintos“, – komentavo komunikacijos vadovas.
Jis taip pat išskyrė „korporatyvinio valdymo rezultatus“: veiklos strategijos, korporatyvinio valdymo sistemos sukūrimą, iš esmės pakeistą grupės valdymo struktūrą, centralizuotą vidaus audito funkciją, visų svarbiausių strateginių projektų įgyvendinimo kontrolę.
