Kai kurie iš jų šiandien balsuotų kitaip.
Jeigu referendumas vyktų šiandien, kitokį sprendimą tikrai priimtų Harr’is Hall’as iš Godalming’o. Pietų Anglijos ūkininkas pernai, priešingai nei didesnė dalis Surrey grafystės gyventojų, ryžtingai atidavė savo balsą už „Brexit“.
Jam prireikė metų suprasti, kad toks jo ir šalies kursas prie gero neprives, o jis pats klydo.
„Vyriausybės akivaizdoje gailiuosi savo balso. Priežastis, dėl kurios balsavau už „Brexit“, buvo Jungtinės Karalystės suverinitetas. Tačiau kaip verslininkui, man reikia žinoti aiškią kryptį, kuria šalis eis“, – sakė uogų auginimu užsiimantis ūkininkas, valdantis beveik 450 kvadratinių kilometrų ploto daržus ir 16 kv. km šiltnamių.
Radijo stoties „BBC Radio 4“ programoje „Today“ kalbėjęs H. Hall’as nerimavo, jog pagal dabartinę vyriausybės strategiją 2019 metais jo verslas turėtų žlugti dėl to, jog į JK nebus laisvai įleidžiami imigrantai – pagrindinė jo darbo jėga, o prarasta prieiga prie bendros Europos rinkos išaugintų jo produkcijos kainą.
„Viskas labai paprasta: man reikia bent 2500 darbuotojų. Nebus jų – nebus ir mano verslo“, – paaiškino verslininkas.
Sezonines uogas auginančius britų ūkininkus vieninjanti asociacija („British Summer Fruits, BSF“) įspėja, kad jau dabar trūksta sezoninių darbuotojų, kurie dažniausiai atvyksta iš tokių ES valstybių kaip Bulgarija, Rumunija ir Lenkija, o jų poreikis artimiausioje ateityje tik augs. Apribojus jų teisę laisvai judėti tarp ES ir JK, lauktų, anot asociacijos, „kataklizmas“.
Apskaičiuota, jog šiemet į britų laukus laikinai dirbti atvyko 29 tūkst. užsieniečių, o 2020 metais jų reikės bent 31 tūkst.
Tuo tarpu JK vyriausybė po išstojimo iš ES 2019 metais žada apriboti migracijos srautus ir sustiprinti sienų kontrolę. Ši britų taktika netenkina ES, kuri grasina iš jų atimti prieigą prie bendros Europos rinkos, jei bus apribota migracija.
Theresos May vyriausybė „Brexit“ derybose vardan savo tikslo ketina aukoti vieningąją rinką.
O tokiu atveju iškiltų dar didesnė grėsmė britų verslui, teigia BSF. Asociacija tikina, jog praradus priėjimą prie Europos rinkos, populiariausios uogos – braškės ir avietės pabrangtų nuo 35 iki 50 proc.
„Neįmanoma įsivaizduoti, kad žmonės, balsavę už „Brexit“, norėjo sunaikinti stiprią ir neįtikėtinai konkurencingą britų sodininkystės pramonę.
Be sezoninių darbuotojų nesugebėsime užtikrinti uogų paklausos, produkcijos kainos smarkiai išaugs, tapsime priklausomi nuo importo“, – trumpai netolimą ateitį prognozavo BSF vadovas Laurence’as Olins’as.
Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.
